„The Tiger Lillies“ įkurta 1989 m. Didžiojoje Britanijoje. Įkvėpta Bertolto Brechto pjesės „Trijų grašių opera“, prancūziškų šansonų ir cirko muzikos, grupės muzika tikrai nėra skirta jautriam klausytojui.
Netylant skandalui dėl Vaidoto Grincevičiaus dainos „Šėtone, pasigailėk“, dar drąsesniais dainų tekstais ir pasirodymais provokuojantys „The Tiger Lillies“ Lietuvoje gros ne pirmą kartą: jie jau yra ne kartą pasirodę festivalyje „Sirenos“, o šį kartą koncertą surengs Kongresų rūmuose. Grupės vokalistas, akordeonistas ir dainų autorius M.Jacques`as LRT.lt teigia, kad jį gąsdina žmonės, kurie nori, kad viskas, ko jie nesupranta, būtų uždrausta. „Panašu, kad V.Grincevičius būtent ir susiduria su minties fašistais“, – teigia jis.
– Šios savaitės pradžioje kaltinimą V.Grincevičiui palaikanti prokurorė prie bylos medžiagos praprašė prijungti net kunigo egzorcisto paskelbtą vertinimą. Situacija, kuri iš pradžių atrodė gana juokinga, vis rimtėja. Sunku patikėti, kad ši daina susilaukė tokio ažiotažo XXI a., kai pasaulis jau gerai žino tokius atlikėjus, kaip GG Allin ir pan. „The Tiger Lillies“ tematika dažnai būna kur kas aštresnė, tačiau Lietuvoje dar niekam neužkliuvote, netgi esate groję festivalyje „Sirenos“, visuomet koncertuojate solidžiose salėse. Ką pasakytumėte V.Grincevičiui?
– (Juokiasi). Panašu, kad vaikinui labai nepasisekė. Na, man ši daina tikrai neskamba įžeidžiamai. Visa situacija atrodo gana mėšlina ir absurdiška.
Na, man ši daina tikrai neskamba įžeidžiamai. Visa situacija atrodo gana mėšlina ir absurdiška.
„Facebook“ pakeitė labai daug ką. Prieš tai kūrėjai turbūt gyveno fantazijose, galvojo, kad gali sukurti tai, ką nori, ką jaučia ir pan. Tačiau, atsiradus „Facebook“, kūrėjai suprato, kad ne visi pasaulyje turi tokią pačią pasaulėžiūrą, humoro jausmą. Blogiausia, kad žmonės, kurie nesupranta humoro, yra daug agresyvesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie galvoja, kad, jei jiems nejuokinga ir jie kažko nesupranta, tai turėtų būti uždrausta, nepaisant to, kad kitiems tai gali patikti. Todėl daina, juokelis, filmas ar juokingas paveiksliukas turi būti uždrausti. Manau, tą grupę žmonių galėčiau pavadinti fašistais. Panašu, kad šis vaikinas susiduria su minties fašistais.
– Ar „The Tiger Lillies“ yra tekę susidurti su panašiais kaltinimais?
– O, taip! Prieš mus yra protestavę, dėl mūsų koncertų yra buvę užpulti jų organizatoriai, esame ne kartą buvę panaudoti kaip politinės propagandos priemonė. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kelių bažnyčių kunigai apkaltino, kad jų šalių mokesčių mokėtojų pinigai naudojami „purvui iš užsienio vežti į šalį“. Maskvoje buvo užpultas meras už tai, kad leido tokiai satanistinei grupei groti vietiniame filmų festivalyje. Panašiai buvo ir Graikijoje, ten buvome apšaukti anarchistais.
Kartą buvo paleistas gandas, kad mūsų bosistas dėvi tik mirusių prostitučių drabužius, o „The Tiger Lillies“ yra nacių grupė, grojanti tik nacių klubuose.
– Kaip pats dėl to jaučiatės? Tai jus motyvuoja?
– Hm... Na, kaskart patiriu nedidelį šoką, kad yra tokių siaurų pažiūrų žmonių. Manau, jie labai arogantiški. Sakykime, parašau ką nors „Facebook“, daug kam tas įrašas patinka. Tačiau tada atsiranda žmonių, kurie turi būtinai parašyti: „Tai nejuokinga“. Gerai, tau neatrodo juokinga, bet kodėl tu galvoji, kad man tai turėtų rūpėti? Kai kurie net reikalauja, kad įrašą ištrinčiau. Yra tūkstančiai žmonių, kuriems patinka, bet įrašą reikia išimti dėl vieno žmogaus? Taip vyksta dėl didžiulio ego, absoliučiai egoistiškų kliedesių. Man labai keistas toks nesveikas požiūris. Tai yra totalitarizmas arba fašizmas.
– Ar manote, kad menininkui yra svarbu galėti save laisvai išreikšti?
– Žmogus vertina pasaulį, pamato kažką juokingo, įdomaus, kitaip sakant, kažką pastebi. Normalu, kad nori tai išreikšti ir pasidalinti su kitais žmonėmis. Manau, kad būti menininku reiškia turėti tam tikrų pastebėjimų apie tai, kas yra žmogus, moralė; abejoti visuotinai priimtomis normomis – kaip turime mokytis, tobulėti ir pan. Galbūt tie žmonės, kurie bando cenzūruoti menininkus, nenori, kad žmonės apie tai galvotų ar apskritai mąstytų. Jie nori, kad visi būtų idiotais, kurie tiesiog paklūsta vienam įsitikinimui, vienai knygai, vienai moralės sampratai, tiki vieną dievą. Tai – tam tikras būdas neleisti žmonėms tobulėti, o tiesiog aklai paklusti. Kai imu apie tai galvoti, man darosi baisu ir liūdna... Tie žmonės yra baisūs.
Lieka tikėtis, kad kvailumas netriumfuos, nors dabar viskas atrodo priešingai. Pažiūrėkite, kas vyksta su Lenkijos valdžia. JAV taip pat gali greitai išrinkti idiotą į prezidento postą.
– Ar jūs, kaip artistas, turite savo limitų?
– Nesu parašęs dainos apie musulmonus. Tiesą sakant, niekada neketinu to daryti. Todėl, kad tiesiog nenoriu būti nužudytas.
– Ar yra kas nors, kas žeidžia jus?
– Mane žeidžia tie, kurie nesupranta mano meno (juokiasi). Tai, ko jie nori, yra visiška priešingybė tam, ko noriu aš. Aš žeidžiu juos, o jie žeidžia mane.
Mane žeidžia tie, kurie nesupranta mano meno.
– Birželio 8 d. Vilniuje grosite ne pirmą kartą. Kaip jus anksčiau pasitiko Lietuvos publika, kokių atsiliepimų susilaukėte?
– Labai gerų. Mūsų muzika yra labai populiari Rytų Europos ir posovietinėse valstybėse. „The Tiger Lillies“ labai mėgsta Graikijoje, Čekijoje, Rusijoje... Nežinau, kodėl taip yra. Manau, kad Italijoje iš viso turime gal 10 gerbėjų. Panašiai ir Prancūzijoje... Ten žmonės tiesiog tingi.
Dar gali būti, kad mus mėgsta ten, kur mėgsta akordeono muziką. Tarkime, mes labai populiarūs Meksikoje.
