Apie karo daromą poveikį pasikalbėjome su Afganistane tarnavusiu Virginijumi Bendoraičiu ir buvusiu karo psichologu Andriumi Jurgaičiu, o apie muzikos prasmę tokiu metu – su muzikos terapeute Loreta Kačiušyte ir dainininke Rasa Stoškuviene.
„Tyli naktis“ ir laikinos kalėdinės paliaubos
Giesmė „Tyli Naktis“ (angl. „Silent Night“, vok. „Stille Nacht“) – plačiai žinoma visame pasaulyje. Giesmė parašyta XIX a. pirmoje pusėje, po Europą nusiaubusių Napoleono Bonaparto žygių. Laikui bėgant, ji buvo išversta į daugiau nei 300 kalbų su daugybe skirtingų aranžuočių įvairiems balsams ir ansambliams.
Šis kūrinys svarbus ir Pirmojo pasaulinio karo kontekste. 1914-ųjų gruodį, pasigirdus giesmės garsams, kariai pademonstravo žmoniškumą, nuleisdami ginklus – įvyko spontaniškos kalėdinės paliaubos.
Šiandien angliška giesmės versija „YouTube“ platformoje turi daugiau nei 46 milijonus peržiūrų ir lieka neatsiejama Kalėdų dalis. Beje, šią giesmę yra perdainavę tokie žymūs dainininkai, kaip Kelly Clarkson ir Michaelas Bublé.
Johnas Lennonas ir jo žmona Yoko Ono buvo aktyvistai, siekiantys taikos. 1969-aisiais jie pasauliui pristatė savo kampaniją ir pasisakė prieš JAV karą su Vietnamu. Iškabos ir plakatai teigė „War is over! If you want it.“ (liet. „Karas baigėsi! Jeigu tu to nori.“).
Afišos pasirodė didžiuosiuose pasaulio miestuose nuo Tokijo iki Niujorko. Kampanijos dalimi tapo ir kalėdinė daina „Happy Xmas (War is Over)“ išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Taip kalėdinė daina tapo svarbia žinia visuomenei, skatinančia siekti taikos pasaulyje.
Afganistano kare Kalėdos – įprasta diena
Tačiau ne visiems kariams kalėdinė muzika buvo svarbi. Virginijus Bendoraitis tarnavo Afganistane, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Jo teigimu, Kalėdų diena karo zonoje buvo lygiai tokia pati kaip ir visos kitos. Niekas tais laikais nešventė Kalėdų.
Karo veteranas prisimena: „Man tarybiniais laikais teko tarnauti Afganistane. Stačiatikių Kalėdos nesutampa su mūsų Kalėdomis, taigi, jokio paminėjimo nebuvo. Net ir aš pats nuo to buvau atitrūkęs, matyt, ne tas galvoj ir buvo.“
Išgąsčio būsena dėl karo nesitęsia ilgai: žmogus pripranta ir prie gerų, ir prie baisių dalykų. Sužinojus apie vykstantį karą keičiasi ir civilių psichologija.
„Pirmiausia ištinka šokas – būna sunku patikėti. Patiriama daug baimės, daug nerimo, kyla didelis susidomėjimas karo tematika“, – teigė psichologas, psichoterapeutas, buvęs karo psichologas Andrius Jurgaitis.
Tačiau išgąsčio būsena nesitęsia ilgai. A.Jurgaičio teigimu, žmogus pripranta ir prie gerų, ir prie baisių dalykų.
Artėjančios šventės visiems turi skirtingą reikšmę. Pasak psichologo A.Jurgaičio, esant priešakinėse linijose, apkasuose ilgalaikiai planai ar ilgalaikės perspektyvos tampa neaktualios – žmogus gyvena šia diena.
A.Jurgaitis taip pat išskiria: „Asmeniui, gyvenančiam toliau nuo karo, švenčių laukimas, kultūra, menas – kaip šviesuliai. Gražu, kad žmonės net ir esant tokioms sąlygoms nepamiršta žmoniškumo ir laukia švenčių, į jas žiūri viltingai, tikėdamiesi stebuklo.“
Muzikos terapijos pradžia – Antrasis pasaulinis karas
Muzikos terapeutė Loreta Kačiušytė išskiria dar vieną svarbų aspektą, nurodydama, kad muzikos terapija buvo pradėta taikyti po Antrojo pasaulinio karo būtent kariams, kurie patyrė karo traumas. Taigi, muzikos terapijos kilmė ir yra gydyti karo žiaurumus patyrusius žmones:
„Muzikos terapija taikoma traumas patyrusiems žmonėms, siekiant pagerinti jų emocinę būklę. Tam tikrais aspektais muzikos terapija yra psichoterapijos dalis, nes ji paskatina išreikšti savo jausmus.“
Muzikos terapija – taikoma traumas patyrusiems žmonėms, siekiant pagerinti jų emocinę būklę.
L.Kačiušytė mini ir tai, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą atvykus daug pabėgėlių, muzikos terapeutai dirbo ir su jais. Pagalba buvo teikiama ir vaikams, ir suaugusiems.
Reikia išmokti nurimti
Šiandien pasaulį niokoja karai, priversdami žmones nerimauti ir jausti baimę, tačiau kalėdinė muzika išlieka svarbi bei primena, kad pasaulyje yra gėrio ir grožio akimirkų.
Grupė „Kitava“ groja modernizuotą folklorą ir artėjančių Kalėdų proga pristato dainą „Kalėdų visatoj“ – tai jaukumu ir pozityvumu pasižymintis kūrinys, skatinantis klausytojus įvertinti šeimos narius ir artimuosius, džiaugtis, kad mums brangius žmones turime šalia.
„Brangiausia, ką turime pasaulyje, tai vienas kitą“, – teigė grupės vokalistė Rasa Stoškuvienė.
Dainos autorė akcentuoja, kad „norint įvertinti pasaulio grožį, reikia išmokti nurimti, stabtelėti ir pasižiūrėti iš šalies, kiek daug mes turime. Suprasti, kad tai, kas svarbiausia, yra namuose.“
Dainininkė pabrėžia ir muzikos svarbą: „Muzika visais laikais ir ramino, ir į kovą vedė, ir linksmintis leido. Nuo neatmenamų laikų muzika gelbėja žmones visom prasmėm.“
