– Menų fabriko LOFTAS koncerte susirinkusieji daugiausia galėjo išgirsti dainų iš Jūsų naujojo albumo, kurį įrašinėjote Balyje. Kodėl pasirinkote būtent jį?
– Balis – graži ir atpalaiduojanti vieta, įkvepianti kurti muziką. Mes tiesiog pasprukome. Ten viskas įkvepia – graži gamta, draugiški ir malonūs žmonės. Vykome ten kurti muzikos, todėl galėtume šią kelionę įvardinti kaip kūrimo projektą. Albumas jau beveik baigtas.
– Visada atrodėte ir atrodote laisvas ir nepriklausomas žmogus. Kas Jums yra laisvė? Ar jaučiatės laisvas dabar savo šalyje, Ukrainoje?
Man labai sunku apie tai kalbėti, nes esu pusiau rusas, pusiau ukrainietis. Liūdna, kad žmonės dabar yra susipriešinę ir agresyvūs abiejose šalyse
– Man labai sunku apie tai kalbėti, nes esu pusiau rusas, pusiau ukrainietis. Liūdna, kad žmonės dabar yra susipriešinę ir agresyvūs abiejose šalyse.
Grupėje yra pusė ukrainiečių, pusė – rusų. Esame geri draugai, tarp mūsų niekada nekyla konfliktų. Pats dažnai būnu Rusijoje, dabar baiginėjame ten albumą. Nuolat keliauju iš vienos šalies į kitą ir dėl to situacija mums tiesiog absurdiška.
Laisvė – vidinė būsena. Žmogus gali būti laisvas viduje, tačiau negalintis daryti to, ko nori, todėl tai filosofinis klausimas. Pats esu pasaulietiškas žmogus, man patinka keliauti. Nemėgstu būti pririštas prie vienos vietos. Nesu patriotas, tačiau žinau, kad esu ukrainietis, myliu ukrainiečių kalbą. Taip pat myliu ir rusų kalbą. Laisvai kalbu jomis abiem. Neturiu tokių problemų, kad rinkčiausi, kas svarbiau ar geriau, niekada nieko neišskiriu.
Tai kas vyksta dabar – Rusijos naujienų ypatybės. Neseniai žiūrėjau žinias Baltarusijoje, suprantu, kad tai, kas sakoma, yra netiesa. Labai liūdna dėl šios situacijos. Norisi, kad viskas greičiau baigtųsi ir kraujas nebūtų daugiau pralietas, nesinori, kad žūtų dar daugiau žmonių. Pats neisiu kovoti su automatu ir nešaudysiu į rusus.
Negalima kovoti jėga. Man atrodo, kad žmonės viską gali išspręsti, žmonės sugeba susitarti, tačiau visai kitas dalykas yra tai, kad jie to nenori. Žiūrint į šių dviejų šalių pozicijas yra aiškūs abiejų didžiulių šalių interesai.
Pats neisiu kovoti su automatu ir nešaudysiu į rusus. Negalima kovoti jėga
– Kokia iš tiesų yra dabartinė situacija Ukrainoje?
– Viskas per daug išpūsta. Rusijos naujienose vaizduojama, kad tai – karas, visi fašistai, kad mes visi esame priešai. Ta pati situacija buvo Amerikoje su Osama bin Ladenu, kai žmonės bijodavo bet kokio vyro su barzda.
Vakaruose žmonės ramūs, jie gali nemėgti rusų, tačiau tai jau yra kita tema. Jų visai kitoks mentalitetas. Toliau gyvenantys žmonės yra agresyvesni. Galiausiai galiu pasakyti, kad kalbant apie Ukrainos žinias – netikiu ir jomis. Jei nepamatai to savo akimis, yra sunku tuo patikėti. Sunku suprasti ir būti užtikrintam, kas iš jų yra tikra. Periodiškai vietomis kas nors įvyksta. Specialiai yra provokuojama, žmonės tai mato, tačiau į smurtą atsako smurtu ir jėgos yra naudojama vis daugiau. Sutinku, kad reikia išlikti ramiems ir nereaguoti į provokacijas.
– Ką žmonės galvoja apie Vladimirą Putiną?
– Negaliu apie tai spręsti. Gyvenu prie sienos su Rusija ir yra žmonių, kurie nori prisijungti prie Rusijos, ir yra žmonių, kurie to nenori. Todėl situacija ir yra tokia sudėtinga.
– O ko norite jūs?
– Aš tiesiog stebiu. Nežinau, kas būtų geriau. Iliuzija, kad atsitikus vienaip ar kitaip, viskas bus gerai. Negaliu atsakyti į šį klausimą. Man baisu, kad žmonės žūsta. Žinoma, skamba gražiai „laisva šalis“, vis dėlto atsižvelgiant į situaciją, kuri yra Ukrainoje, aiškiai suprantama, kad vėliau šalis nuo kažko priklausys. Man norėtųsi, kad viskas išsispręstų diplomatiškai. Galima kalbėtis, nenaudoti jėgos, nešaudyti iš automatų į žmones. Žinoma, nedaug nusimanau apie politiką.
Žinoma, skamba gražiai „laisva šalis“, vis dėlto atsižvelgiant į situaciją, kuri yra Ukrainoje, aiškiai suprantama, kad vėliau šalis nuo kažko priklausys
Pradžioje turėjau vienokią poziciją, stebėjau žinias, po to grįžau, pamačiau, kaip viskas yra iš tiesų, todėl dabar man yra sunku apsispręsti, tiesiog dabar stebiu viską iš šalies.
Pamatysime, kas bus toliau. Kita vertus, žmonės turi suprasti, kad tiems, kurie turi valdžią ir daro sprendimus, yra nesvarbu, kad žus tūstančiai žmonių. Jiems dėl to nėra jokio skirtumo. Yra paprasti žmonės, kurie gali kalbėtis, bendrauti ir rasti bendrą sprendimą. Aš esu už išeities ieškojimą ir prieš smurtą.
– Viename iš senesnių savo dainos tekstų sakote: „Кто они все эти люди, чтобы решать за нас, Мама/ Мы живем покругу и не в первый, не в последний раз/ Трудно с этими людьми, Мама, я один из них/ Только я не пью на выходных и не верю СМИ“ (Kas visi šie žmonės, kad spręstų už mus, Mama/ Mes gyvename ratu ir ne pirmą, ne paskutinį kartą/ Sunku su tais žmonėmis, Mama, aš vienas iš jų/ Tik aš negeriu išeiginėmis ir netikiu žiniasklaida).
– Tai yra mano pozicija. Ši daina parašyta labai seniai, prieš 4 ar 5 metus.
– Taigi, kodėl ją parašėte?
– Taip jau nutiko. Kartais kažką padarai ir nepagalvoji, kad iš to galėtų kilti kita asociacija. Manau, kad žmonės priima tam tikrą informaciją, gali ją įsivaizduoti ir tada jau susieti su kita idėja. Nesusimąstau, kai rašau.
– Niekada?
– Ne, tiesiog rašau. Vėliau iš to vienam kyla viena mintis, kitam – kita. Bendri dalykai niekada nesikeičia. Netikiu tuo, ką dažnai rodo televizija, nes tai yra tiesiog melas. Nėra jokios apsaugos, nes galima sakyti, kad balta yra juoda ir atvirkščiai. Tikėti reikia tik savo akimis.
Netikiu tuo, ką dažnai rodo televizija, nes tai yra tiesiog melas. Nėra jokios apsaugos, nes galima sakyti, kad balta yra juoda ir atvirkščiai. Tikėti reikia tik savo akimis
– Daugybė menininkų yra sukūrę daugybę darbų tam, kad parodytų, kad jie yra prieš karą, vykdomą neteisybę ir t.t. Ar menininkai gali stoti prieš valdžią, kuri valdo šalį?
– Koncertuose atliekame dainą „Мы не хотим воевать" (Mes nenorime kariauti). Tai mano pozicija. Mes nenorime karo.
– Ar muzikantai turi apie tai kalbėti garsiai?
– Manau, kad tai priklauso nuo asmenybės. Kartais nežinome, kokia iš tiesų yra padėtis. Esant daugybei emocijų, galima susimaišyti. Politika – sudėtingas dalykas. Muzikantai yra emocingi ir kūrybingi žmonės, todėl kartais ne viską supranta iki galo.
Šiuo metu skaitau Mahatma Gandi biografiją ir jis gailisi daugybės dalykų, kuriuos yra padaręs. Jis – didingas žmogus, labai ramus ir labai išmintingas. Jis rašo, kad gailisi tai vieno, tai kito dalyko, pripažįsta, kad tai jo klaidos. Net tokie dvasingi žmonės klysta, o ką kalbėti apie žmones, kurie gyvena savo kūrybišką gyvenimą ir pradeda kištis į dalykus politikoje.
Man atrodo, kad norint nusimanyti politikoje, reikia į ją rimtai įsigilinti. Kuo labiau suprantu, kad tai nešvaru, matau, kaip vieni žmonės naudojasi kitais, tuo labiau nesinori tokios jėgos valdžioje.
Manau, kad menininkas turi turėti savo poziciją, bet neužsiimti politiniais reikalais. Politika – situacija, kuri yra aktuali dabar. Po penkerių metų gal to neprisiminsime. Yra daug svarbesnių dalykų, tokių kaip žmogaus siela ir tai, ką mes jaučiame. Tai bus aktualu visada. Politiniai dalykai aktualūs dabar, bet galbūt juos greitai pamiršime.
– Minėjote filosofiją... Koks yra jūsų gyvenimo credo?
– Man nesinori išreikšti to žodžiais. Labai svarbu gyventi čia ir dabar. Likusią dalį mes susigalvojame ar prisimename. Žinoma, galima planuoti, bet gyvenimas visada mus nublokš kitur. Pasaulis vis keičiasi ir keičiasi, todėl mes negalime iki galo savęs suprasti. Yra intuicija, yra išmintis, kurie man yra kaip vienas vienetas. Jei žmogus gyvena čia ir dabar, jis tai jaučia intuityviai, remdamasis išmintimi.
– Kokios šiuolaikinio pasaulio žmonių vertybės?
– Tai dalykai, kurie visada buvo ir bus. Jei žmogus kalba tiesą ir atsako už savo žodžius, tai visada bus vertybė. Jei žmogus nebandys pasinaudoti kitu žmogumi, tai jau bus vertybė. Taip pat – lygiateisė meilė, pavyzdžiui, skirtingų tautybių žmonių. Neapribojimas, neatskyrimas savęs nuo realybės – taip pat.
Tai vertybės, kurios buvo prieš tūkstantį metų ir bus ateityje. Jei vadovausimės šiomis vertybėmis kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kiekvienoje situacijoje, tada elgsimės išmintingai.
