Daugiau apie rusų kultūros boikotą 15min skelbė straipsnius, kuriuose diskutuoja ekspertai: Rusų kultūra ir menas kaip Trojos arklys: ar reikia boikotuoti viską?
-
Kultūros ministras apie V.Vyšniausko pasirodymą Minske: „Net baisiausiame sapne nebūčiau susapnavęs“
-
★★★☆☆ / A.Kaminskaitė apie S.Loznicos spektaklį „Erinijos“: neišsipildžiusios intelektualų pretenzijos
-
LNOBT direktorius J.Sakalauskas: prieš išvykdamas į Minską V.Vyšniauskas teatre išdėliojo seną žurnalą su savo atvaizdu
O.Tkačenko: „Tai civilizacinė kova dėl kultūros ir istorijos“
„Okupuotose teritorijose likviduojamos ukrainiečių bibliotekos, ištrinamas žodis „Ukraina“, naikinami ukrainiečių muziejai. Mūsų Kultūros ir informacijos politikos ministerija užregistravo daugiau kaip 800 sunaikinimo atvejų: paminklų ir meno kūrinių, muziejų, vertingų istorinių pastatų“, – rašoma jo komentare.
Jis teigia, kad šis karas yra „civilizacinė kova dėl kultūros ir istorijos“: „Šių metų rugsėjo 5 d. Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame kalbama apie „Rusijos taiką“. Dokumente Kremlius aiškiai nurodė, kad kultūra yra įrankis ir net ginklas valdžios rankose. Taip pat ji aktyviai naudosis visomis turimomis galimybėmis – nuo rusų baleto populiarinimo iki rusakalbių teisių gynimo užsienyje, siekdama įgyvendinti savo interesus.“
V.Putinas, pasirašęs šį dokumentą, labai aiškiai parodė, kad rusų kultūrą laiko savo tautos imperialistinės politikos priemone.
Kremliaus nuomone, pasaulis yra padalytas į „tradicines“ ir „pseudo“ vertybes, rašo Ukrainos kultūros ministras.
„Pastarosios kelia liberalią grėsmę pirmosioms, be to, tarp jų vyksta nesutaikoma kova. Kremlius save pateikia kaip pasaulinį tradicinių vertybių lyderį, tvirtindamas, kad jo tauta yra jomis paremta. Taip pat V.Putinas, pasirašęs šį dokumentą, labai aiškiai parodė, kad rusų kultūrą laiko savo tautos imperialistinės politikos priemone.“
O.Tkačenko teigimu, Kremlius rusų kultūrą panaudojo savo siaubingam karui pateisinti. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai per televiziją citavo Aleksandro Puškino poemą „Rusijos šmeižikams“. Transliacijoje buvo rodoma filmuota medžiaga iš G7 susitikimo, Joe Baideno atvaizdas JAV vėliavos fone ir Rusijos šlovės simboliai. Savo kalbą ministras baigė poemos žodžiais, sakančiais nesikišti į „šeimos ginčus“.
V.Putinas tvirtina, kad Ukraina ir Rusija yra „viena tauta“, tačiau sąmoningai stengiasi sunaikinti viską, kas susiję su Ukraina: „Nepaisant jo bandymų, šis karas atvėrė galimybę ukrainiečiams būti pastebėtiems ir išgirstiems. Per skausmą ir tragediją iš naujo atrandame ukrainiečių kultūrą. Plačioji visuomenė žino, kad garsioji Kalėdų giesmė „Carol of the Bells“ yra ukrainietiškos kilmės: tai ukrainiečių liaudies melodija „Ščedryk“, iš kurios genialus ukrainiečių kompozitorius Mykola Leontovičius sukūrė pasaulinį šedevrą. O šį mėnesį planuojamos didelės iškilmės, skirtos Ščedriko jubiliejui paminėti.“
Kalbame ne apie P.Čaikovskio atšaukimą, o apie jo kūrinių atlikimo sustabdymą, kol Rusija nutrauks savo kruviną invaziją.
„Šiandien ukrainiečių melodijos ir balsai galingai skamba prestižiškiausiose pasaulio scenose – Londono Karališkojoje operoje, Niujorko Metropoliteno operoje ar Milano „La Scala“. Be to, Ukrainos operos dainininkai yra vieni geriausių pasaulyje. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje Liudmyla Monastyrska pagrindinėje „Turandot“ partijoje pakeitė rusų sopraną Anną Netrebko, kuri pasitraukė iš „Met Opera“ , atsisakiusi pasmerkti Putiną“, – rašė O.Tkačenko.
Kultūros ministro įsitikinimu, Rusijos kultūros boikotavimas yra svarbus žingsnis: „Kalbame ne apie P.Čaikovskio atšaukimą, o apie jo kūrinių atlikimo sustabdymą, kol Rusija nutrauks savo kruviną invaziją. Pavyzdžiui, Ukrainos kultūros įstaigos tai jau padarė, sustabdžiusios jo ir kitų rusų kompozitorių kūrinius. Taigi, raginame savo sąjungininkus padaryti tą patį. Jau dabar daugelis teatrų ir kultūros įstaigų, anksčiau atsisakiusių atlikti rusišką muziką ar bendradarbiauti su karą remiančiais Rusijos menininkais, atnaujino savo ryšius. O Ukrainos kultūra turi daug ką pasiūlyti, mūsų kompozitoriai yra sukūrę šedevrų. Vadinasi, mūsų rašytojai turėtų būti ne mažiau gerbiami nei jų kolegos iš Rusijos. Juk ukrainiečių literatūra turi gilias šaknis ir vis dar aktyviai vystosi. Be to, mūsų vaizduojamojo ir dekoratyvinio meno ištakos siekia turtingą Europos kultūros istoriją.“
Šiandien Ukrainos kultūros atstovų misija – įveikti Rusijos sukeltą smurtą ir destrukciją.
„Šiandien Ukrainos kultūros atstovų misija – įveikti Rusijos sukeltą smurtą ir destrukciją, atmesti Rusijos kultūros atstovus, kurie remia jos totalitarinį režimą, taip pat neleisti koncertuoti Rusijos atlikėjams, kurie atvirai remia jos agresyvų karą. Tai yra sąmoningi brandžios demokratinės visuomenės žingsniai, kurie kartu su politinėmis ir ekonominėmis sankcijomis bus būtini norint nugalėti Rusijos totalitarinį projektą“, – apibendrino O.Tkačenko.
Kakava.lt platina bilietus į „Spragtuką“
Peržvelgus bilietų platinimo platformoje pateikiamą informaciją apie renginius, matoma, kad kakava.lt platina bilietus į baleto trupės iš Bulgarijos „Sofia Festival Ballet“ sukurtą spektaklį „Spragtukas“. Bilietų platinimo platformos aprašyme neminima, kad šiam baletui muziką kūrė P.Čaikovskis. Tačiau visa informacija apie spektaklį pateikiama oficialiame trupės puslapyje, kuriame taip pat minima, kad „Sofia Festival Ballet“ „išlieka ištikimi didžiajai rusų mokyklai ir tradicijai“. („The repertoire performed by the Sofia Festival Ballet hosts major classical ballets, it remains faithful to the Great Russian school and tradition through: The Nutcracker, Swan Lake, Sleeping Beauty, Giselle, Don Quixote, etc.“)
Kakava.lt platinamo renginio bilietai į prekybą buvo paleisti dar iki Ukrainos kultūros ministro pasisakymo.
15min susisiekus su kakava.lt direktore Egle Jackūniene, telefonu kalbėti ji nesutiko bei paprašė, kad atsiųstume klausimus raštu. Tad kokie kriterijai lėmė, kad buvo imtasi platinti bilietus į šį pasirodymą? Kokia yra kakava.lt pozicija apie šį Ukrainos kultūros ministro komentarą? Ką jos vadovaujama įmonė daro, kad paremtų Ukrainą?
Atsakymas buvo lakoniškas: „Svarbu paminėti, kad baletas „Spragtukas“ rodomas ne tik Lietuvoje bei viename didžiausių Lietuvos teatrų (LNOBT), bet ir kitose pasaulio šalyse. Kakava.lt platinamo renginio bilietai į prekybą buvo paleisti dar iki Ukrainos kultūros ministro pasisakymo.
Kakava.lt remia Ukrainą ir jos atlikėjus, bendradarbiaudama neatlygintinai su renginių organizatoriais, organizuojančiais paramos renginius Ukrainai bei skirdama bilieto paslaugos mokesčio dalį renginių paramos gavėjams.“
LNOBT: vaikiški spektakliai – svarbi mokomoji medžiaga
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) taip pat buvo rodomas „Spragtukas“, kurio muziką kūrė P.Čaikovskis.
Jonas Sakalauskas, LNOBT direktorius, sakė, kad teatras jau atsisakė didžiosios dalies spektaklių, kurių muziką kūrė rusų kompozitoriai, tarp jų ir „Gulbių ežero“: „Jis buvo tapęs sovietinės Rusijos vizitine kortele, nors pats P.Čaikovskis nėra susijęs su SSRS.“
„Šiuo metu yra likę keli vaikiški spektakliai, kurie yra labai svarbi mokomoji medžiaga ir be jų sunkiai įsivaizduojamas repertuaras“, – 15min teigė J.Sakalauskas ir pridūrė, kad ši situacija yra labai kebli ir reikalaujanti diskusijų.
Iki šiol LNOBT laikėsi nuostatos, kuria atsisakoma rusų kompozitorių muzikos, kurioje skamba rusų kalba. Teatre išimtos operos „Eugenijus Oneginas“, „Lošėjas“ ir daugelis kitų kūrinių, tačiau likę baletai, kuriuose negirdima rusų kalba, kaip antai „Pelenė“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką bei „Spragtukas“: „Taip jau nutiko, kad pastarasis baletas rodomas visame pasaulyje.“
Tiesa, spektaklį „Pelenė“ nėra taip lengva išimti iš repertuarų: „Jis teatre rodomas bene 40 metų ir yra tapęs mokomąja dalimi. Per jį į LNOBT ateina čiurlioniukai... Išėmę jį iš repertuarų, sugadintume procesą, be to, jį pakeisti kainuoja labai daug pinigų.“
Be kita ko, LNOBT tikino, kad nebendradarbiauja su valstybiniais rusiškais teatrais, Rusijos pilietybę turinčiais atlikėjais, kurie nepaskelbė savo pozicijos apie karą, taip pat kitais Kremlių palaikančiais asmenimis. Jie taip pat ieško būdų, kaip prisikviesti daugiau kolektyvų iš Ukrainos.
„Tiesa, ir patys ukrainiečiai nesilaiko vieningos pozicijos. Yra kolektyvų, kurie atlieka S.Prokofjevo ir to paties P.Čaikovskio kūrinius. Mums patiems tai sukėlė klausimų, – mąstė J.Sakalauskas. – Bet jeigu jau atsirado O.Tkačenko pozicija ir mes patys aiškiai susitarsime, tai LNOBT šiomis temomis dar kartą diskutuosime. Tai labai sudėtingas klausimas. Juk patys rusai subombardavo Ukrainoje esantį P.Čaikovskio dvarą, kuriame jis kūrė muziką...“
Senajame teatre – „Eugenijus Oneginas“
Vilniaus senojo teatro (buv. Lietuvos rusų dramos teatro) repertuare gruodžio pradžioje buvo rodomas spektaklis pagal A.Puškino eiliuotą romaną „Eugenijus Oneginas“ (rež. Jonas Vaitkus).
Paprašius pakomentuoti, ar atsižvelgs į O.Tkačenko komentarą bei kaip šiame kontekste vertina A.Puškiną, Senojo teatro direktorė Olga Polevikova 15min pateikė atsakymą raštu:
Remiantis VSD duomenimis, visos Lietuvos teritorijoje rusakalbiai ieško pasiekiamos informacijos ar pramogos rusų kalba.
„Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis VSD duomenimis, visos Lietuvos teritorijoje rusakalbiai ieško pasiekiamos informacijos ar pramogos rusų kalba. Mūsų teatras šiame procese vaidina labai svarbų vaidmenį – mes gerai žinome, kad mūsų turinys yra profesionalus, turtingas, gilus, ir tikime, praplečiantis žiūrovų požiūrio kampą. Atsisakyti einamų spektaklius reikštų sumažinti kokybišką turinį mūsų žiūrovams. Todėl mes nesvarstome, ką nuimti, bet galvojame, ką naujai sukurti solidarizuojantis su Ukraina.“
Ji taip pat priminė, kad karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikė galimybę teatre lankytis nemokamai, organizavo skaitymų festivalį „Mes – Ukraina‘22“, o greitu metu visuomenė galės pamatyti ukrainiečio režisieriaus Viktoro Marvino spektaklį.
Klaipėdos dramos teatras: rodome nemandagiai sukurtas pjeses
Paklausus, kodėl Klaipėdos dramos teatras vis dar rodo Maksimo Gorkio „Saulės vaikus“, šio teatro vadovas Tomas Juočys sako, kad tylusis boikotas vis tiek vyksta: „Iš rusiškų pjesių mūsų institucijoje liko „Saulės vaikai“ ir „Borisas Godunovas“ (A.Puškino). Mes juos palikome tik dėl to, kad juose daug anti-imperializmo, todėl Janas Klata, kuris ir sukūrė pas mus „Borisą Godunovą“, akivaizdžiai atliepia šias dienas – kova dėl valdžios per kraują... Mes palaikome boikotą, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip pastatyta pjesė – mes rodome nemandagiai sukurtas pjeses.“
