„Universal Music Group“ priklauso daug žinomų atlikėjų, tokių kaip „Coldplay“, Adele, Lady Gaga, Kanye Westas, „Metallica“ ir aibė kitų garsenybių.
Bendrovės vadovas Baltijos šalyse P.Mannonenas Lietuvoje viešėjo prieš keletą savaičių, kur ieškojo galimybių susitikti su Lietuvos atlikėjais. „Universal Music Group“ artimiausiu metu Lietuvoje žada įdarbinti keletą žmonių ir bendradarbiauti su vietiniais muzikantais ir prodiuseriais. Iki šiol tokių partnerysčių nebuvo.
Dabar atlikėjams iš Lietuvos bus kur kas lengviau tapti žinomais, nei prieš dešimt metų, nes prieš dešimt metų nebuvo galima muzikos nugabenti iš Lietuvos į Australiją.
Suomis P.Mannonenas, duodamas interviu, itin daug kalbėjo apie muzikos transliacijų paslaugų sukeliamas permainas ir pokyčius pasaulio industrijoje, kuriais, anot jo, gali pasinaudoti ir lietuviai.
– Muzikos industrijoje fizinius kompaktinius diskus keičia muzikos transliacijų paslaugos, tačiau iš jų atlikėjai neuždirba tiek, kiek iš fizinių kompaktinių diskų. Kaip manote, ar ateis toks metas, kuomet muzikantų pajamos iš muzikos transliacijų priartės prie fizinių?
– Viskas priklauso nuo atlikėjų – kai kuriose rinkose, kur muzikos paslaugos buvo ilgą laiką, tokie šalyse kaip Švedija, dauguma muzikos verslo persiorientavo į transliacijos paslaugas, ir muzikantai iš to uždirba. Kitose rinkose, kur vis dar daug fizinių įrašų pardavimų, viskas atvirkščiai. Reikės laiko, kol transliacijų industrija išaugs.
Tačiau visur vyrauja ta pati tendencija – skaitmeninė muzikos rinka auga. Žinoma, tai galėtų vykti greičiau. Manau, tai iššūkis Lietuvoje, kur daug žmonių nežino apie muzikos transliacijų paslaugas – „Spotify“, „Deezer“.
– Sakote, kad žmonės Lietuvoje nežino apie transliacijų paslaugas, tačiau jas pristačius buvo vykdytos didelės rinkodaros kampanijos ir žmonės su „Spotify“ ar „Deezer“ buvo supažindinti. Vis dėlto transliacijų statistika – ne tik muzikos, bet ir filmų, kaip „Netflix“, yra skurdi. Kokia gali būti to priežastis?
– Nemanau, kad statistika skurdi. Be to, „Netflix“ ir „Spotify“ labai skiriasi – „Netflix“ turi ribotą filmų katalogą. Jei mes įdedame savo muziką į „Spotify“, ji prieinama visur – vienodai Pietų Afrikoje ir Lietuvoje, mes turinio neribojame.
Matome tendenciją, kad transliacijų paslaugas atranda vis daugiau žmonių, tačiau ne taip greitai, kaip norėtume.
– Lietuvoje ilgą laiką gaji piratavimo problema. Kai kas sako, kad jos neišspręsime tol, kol nepasikeis žmonių mąstymas. Kokia jūsų nuomonė?
– Manau, viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo ugdymo ir švietimo – pasakojimo, kad transliacijų paslaugos egzistuoja. Naudoti, pavyzdžiui, „Spotify“, labai patogu – aš pats turiu milijonus dainų telefone, jos visada šalia manęs.
Siunčiantis piratines dainas viskas tampa komplikuota – reikia muziką atsisiųsti, nežinai, ką siunti – gali gauti virusą, gali reikėti didelės talpos kietojo disko muzikos talpinimui. O muzikos transliacijų paslaugoms to nereikia. Visa tai galima daryti ir nemokamai – yra nemokama „Spotify“ versija.
– Esate sakęs, kad muzikos transliacijų atsiradimas suteikė naujų galimybių įrašų studijoms ir atlikėjams. Ar galite pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip tai paveikė muzikos industriją?
– Anksčiau, kai žmonės pirkdavo kompaktinius diskus, mes nežinojome, ar jiems diskai patiko, kiek kartų jų klausyta, o dabar mes turime ir socialinės medijos statistiką – atlikėjai gali susisiekti su fanais, mes turime ir detalius muzikos klausymo duomenis iš muzikos transliacijų paslaugų – kuriose rinkose daugiausiai klausyta daina, kiek kartų Lietuvoje, kiek kartų Latvijoje, ar klausėsi vyrai, ar moterys, kokio amžiaus.
Tai gana nauja, mes dar nežinome, kaip tai panaudoti, bet vienas iš pavyzdžių – jei atlikėjas išleidžia singlą ir po to – albumą, ir mes sprendžiame, koks bus kitas albumo singlas, dabar galime atsižvelgti į klausymo duomenis. Anksčiau spėdavome, kuri daina klausytojams patiks, o dabar galime nuspręsti remdamiesi statistika.
– Kaip manote, kodėl Lietuvoje nėra pasaulinių įžymių muzikos atlikėjų?
– Nežinau. Mes Suomijoje jų taip pat neturėjome daug – HIM, „The Rasmus“ ir „Lordi“.
Bet manau, kad dabar atlikėjams iš Lietuvos bus kur kas lengviau tapti žinomais nei prieš dešimt metų, nes prieš dešimt metų nebuvo galima muzikos nugabenti iš Lietuvos į Australiją, o dabar tai įmanoma skaitmeniniu būdu. Anksčiau norint išgarsėti reikėdavo didelės įrašų studijos, o dabar kita superžvaigždė gali atsirasti iš Vilniaus – tai gali būti 15-metis, kuris kuria muziką kompiuteriu.
Viskas priklauso, nuo to, kiek gera daina – PSY pavyzdys su „Gangnam Style“ rodo, kad viskas įmanoma. Ši daina tapo virusine, nors joje dainuojama korėjietiškai.
Nėra vieno recepto – reikia daug darbo, geros komandos, gero muzikos paskirstymo, na, ir truputį sėkmės. Visos sėkmės istorijos yra skirtingos, bet viena aišku – daina tikrai turi būti gera
– Vyresnio amžiaus žmonės neretai sako, kad dabar muzikos kokybė suprastėjusi ir kad aštuntajame ar devintajame dešimtmečiuose ji buvo kokybiškesnė. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Tai labai asmeniniai dalykai – žmonės, kurie mėgsta devintojo ar dešimtojo dešimtmečio muziką, mano, kad dabar muzika prasta, o tie, kurie kūrė šeštajame ar septintajame dešimtmečiuose, mano, kad prasta muzika buvo aštuntajame ar devintajame dešimtmečiuose.
Mes sakome, kad dabar yra puiki proga būti muzikantu ir muzikos mėgėju, nes yra labai daug skirtingos muzikos ir būdų ją klausytis. Iš muzikos industrijos perspektyvos matome, kad jos poreikis auga – jos klausomasi vis daugiau ir per įvairesnius kanalus.
