– Muzika kinta kartu su kartomis. Mename „ABBA“ laikus, psichodelinio roko („Pink Floyd“) erą, synth pop dešimtmetį... O jeigu reikėtų apibrėžti, kokia yra šio laikmečio muzika, šios kartos muzika?
– Būtų sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai. Manau, kad stiliai, buvę iki šiol, išliko. Dauguma senųjų grupių toliau sėkmingai groja ir renka milžiniškas auditorijas. Jeigu „Pink Floyd“ šiandien suorganizuotų pasaulinį turą, bilietai būtų staigiai išpirkti.
Globalizacijos dėka pasaulis sumažėjo. Viską galima gauti tą pačią minutę, nebereikia eiti į parduotuvę norint nusipirkti kompaktinių diskų, plokštelių kasečių... Viskas tapo lengvai pasiekiama, ir žmonės šiais laikais klauso labai įvairios muzikos.
Gali klausyti grupės „Metallica“, bet tuo pačiu metu būti ištikimu „Depeche Mode“ fanu. Prieš 30 metų tai buvo neįsivaizduojama. Buvai arba metalistas, arba „depešistas“.
Aš visada sprendžiu pagal taksistus (juokiasi). Įsėdęs į taksi gali išgirsti „Metallica“, tada Celine Dion, David Guetta ir DJ Tiesto.
Manau, kad elektroninė muzika šiai dienai surenka daugiausiai žmonių. Tą galima spręsti pagal festivalius: dauguma jų susiję su PSY, trance, techno, house ir kitomis electro muzikos kultūromis.
– Jeigu albumai talpinami internete (dažnai – nemokamai), iš ko šiandien pragyvena muzikantai?
– Šiuo metu – pagrinde iš koncertų. Net ir pasaulinio garso grupės didžiausią savo tiražą parduoda per savo koncertus. Kita vertus, honorarai yra labai pakilę, nes tai tapo vieninteliu būdu atlikėjams užsidirbti.
Jeigu ankščiau Lietuvoje gauti 5000 – 6000 LT buvo „kažkas tokio“, dabar nieko nenustebinsi. Yra atlikėjų, kurie už koncertus gauna po 30 000 – 50 000 LT. Tas internetas taip jau „padarė“. (juokiasi). O ko reikia pasiekti, norint gauti tuos didelius honorarus?
Jeigu ankščiau leidybinė firma turėjo investuoti labai daug pinigų į kažkokią jauną grupę, šiandien tai pasikeitė. Dabar daug atlikėjų iškilo padarę kažką visai paprasto, įkėlę tai į youtube ir taip išpopuliarėję. Jeigu atsiranda žmonių, kuriems patinka tavo muzika, natūraliai atsiranda ir koncertų, o tada, savaime suprantama, kyla ir kaina.
Jeigu ankščiau Lietuvoje gauti 5000 – 6000 LT buvo „kažkas tokio“, dabar nieko nenustebinsi. Yra atlikėjų, kurie už koncertus gauna po 30 000 – 50 000 LT.
Mes patys „Lofte“ turėjome atlikėjų, kurie čia grojo už kelis tūkstančius EUR, o po kelių metų jų honorarai buvo dešimtimis tūkstančių EUR didesni.
Tarkime, kažkada „Lofte“ koncertavo Ellie Goulding, kuri šįmet grojo „Positivus“ festivalyje. Kai aš sužinojau jos honorarą... Tai buvo dviem nuliais didesnė suma nei pas mus.
Dabar nė viena leidybinė firma nebeima atlikėjo „nuo nulio“. Nebent į tavo koncertus ateina 1500 žmonių, esi pardavęs 20 000 kompaktinių diskų, Facebook turi kelias dešimtis tūkstančių gerbėjų.
Visą tai galima pasiekti be kažkokių didelių investicijų: draugas nufilmavo, įdėjo į Youtube, kitas draugas, turintis studiją (ar pažįstantis, kas ją turi) įrašė... Taip tas visas muzikos verslas ir sukasi.
Jaunos grupės nebėra priklausomos nuo kažkokių vadybininkų ar pseudoleidybinių firmų. Esi priklausomas tik pats nuo savęs ir nuo to, kiek darbo įdėsi.
– Kaip atsirenkate, ką kviesti į "Lofto" festivalį?
– Kaip ir kiekvienas festivalis, turime tam tikrą stilistiką, tam tikrą auditoriją, į kurią bandome pataikyti. Kadangi aš esu žmogus, kuris renka grupes, tai pagal tai ir orientuojuosi: kas galėtų tikti į "Lofto" formatą. Manyčiau, kad šis festivalis pirmiausia yra skirtas "Lofto" lankytojams.
O "Loftas" yra tokia vieta, kur skamba labai plataus diapazono muzika: nuo rock, alternative rock, iki reggae, electronic, tad mes ir bandome pateikti programą, kuri tiktų visiems, kurie mėgsta "Lofto" koncertus.
Peržiūrėjus pastarųjų metų renginių ir atlikėjų sąrašą, susidaro visai neblogas „line'up“: „Editors“, Ellie Goulding, „Moderat“ ir t.t. Juos visus sudėjus į vieną vietą, gaunasi visai gražus festivalio plakatas... (juokiasi)
Aišku, nepavyksta visų tų atlikėjų vienu smūgių atvežti, bet visada turime kokius 2 – 3 pagrindinius kolektyvus. Visą kitą „lipdome“ apie juos, kad tai derėtų stilistiškai.
– Ką išskirtum iš šių metų festivalio atlikėjų sąrašo?
– Mūsų pagrindinis headlineris – „Darkside“. Rugsėjo 4 d. bus viena iš paskutinių progų juos pamatyti, kadangi rugsėjo 12 d. jie išsiskirsto. Nicolas Jaar planuose – sugrįžimas prie savos kūrybos.
Paskutinysis „Darkside“ albumas susilaukė ypatingai gerų melomanų įvertinimų. Aš pats labai džiaugiuosi, kad bus proga vėl juos pamatyti, ir tikrai rekomenduoju nepraleisti.
„Loftas“yra tokia vieta, kur skamba labai plataus diapazono muzika: nuo rock, alternative rock, iki reggae, electronic
Taip pat „When Saints Go Machine“ – grupė iš Danijos, kuri man asmeniškai skamba geriau gyvai nei įrašuose, tad irgi gera proga juos išgirsti.
Dar turime visą eilę grupių iš Belgijos. Pradėjęs domėtis belgiška muzika atradau daug gerų kolektyvų. Atlikėjai, kuriuos labai rekomenduočiau – „BRNS“, „Great Mountain Fire“ ir „Pomrad“.
Šios trys grupės groja alternative rock su šiek tiek elektronikos. Tai yra dideli (sudėtis – 5 – 7 žmonės), profesionalūs kolektyvai, sugebantys įtraukti auditoriją į savitą atmosferą.
Aišku, iš lietuvių turime Leon Somov ir Jazzu, „Ministry of Ecology“, kurie, mano manymu, turėjo vieną geriausių koncertų šiais metais „Lofte“. Taip pat pasirodys grupė „Garbanotas Bosistas“, kuri paskutinius 2 metus nenustoja stebinusi, pastebimai kyla aukštyn. Visai neseniai turėjome jų koncertą, į kurį susirinko beveik 2000 žmonių. Ir nors koncertas buvo nemokamas, bet tai jau daug ką pasako.
– Kokias menines instaliacijas žadate talpinti šių metų festivalyje?
– Šių metų tema – „Vilkas ir miškas“. Klausiame: kur dingo vilkas? O atėję į festivalį jūs galėsite tą vilką atrasti. (juokiasi) Bandysime meninių instaliacijų ir vizualizacijų pagalba šią urbanistinę aplinką paversti erdve, šiek tiek primenančią mišką.
Daugiau nenoriu išduoti, tegu žmonės ateina ir pamato, kaip visą tai gali atrodyti. Bet intensyviai ruošiamės jau dabar: scenografai, didžėjai, video menininkai kuria įvairius 3D žemėlapius. Turėtų būti įdomu ir įspūdinga!
– Urbanistinė „Lofto“ festivalio koncepcija – išskirtinė Lietuvoje. Gal teko pačiam dalyvauti panašiuose festivaliuose kitose šalyse?
– Ne, tokiam festivalyje dar neteko dalyvauti. Tikiuosi, kad kažkada bus proga apsilankyti. Bet kad tokių festivalių yra nemažai pasaulyje – ne paslaptis, ir mes tikrai domėjomės jais, žiūrėjome, kaip ten viskas atrodo.
Kadangi pats daugybę metų gyvenau rytinėje Berlyno dalyje, daug vizijų pasisėmiau iš ten. Būtent tą idėją panaudoti apleistas, nebenaudojamas gamybines patalpas, kaip meno zoną.
– Kokie yra patys didžiausi sunkumai rengiant šį festivalį?
– Veikiausiai sunkiausi yra visi tie logistiniai dalykai: per 3 dienas turi sužiūrėti apie 50 atlikėjų, o t.y. apie 300 žmonių – visus reikia paimti iš oro uosto, apgyvendinti, pamaitinti, sureguliuoti jų garsą. O dar kiekvienas su savais norais: vegetarai, veganai, vienam tokios mašinos, kitam tokio viešbučio... (juokiasi)
Na, dar susiduriame su skeptikais, kurie ne visai supranta, kas yra tas „Lofto“ festivalis, ir kaip čia gali būti festivalis ne miške, ne prie jūros, be palapinių.
Sunkumų yra visokių, bet su jais susitvarkome.(juokiasi) Ypač kai mylime šitą darbą.
– Kiek žmonių šiais metais talpins „Loftas Fest“?
– Apie 2000 žmonių, tad bilietų kiek bus ribotas. Atsižvelgiame į erdvės galimybes.
– Ar atvykę iš kitų miestų turės galimybę apsistoti festivalio teritorijoje?
– Prieš tai turėjome palapinių miestelius viduje, bet jie – nepasitvirtino, nes apsistodavo labai mažas kiekis žmonių (20 – 30), tad šiais metais atsisakėme tokio plano.
Aplink mus labai daug nebrangių hostelių, ir iš anksto sutarus, galima rasti nuostabią (ir pigią) jaunatvišką vietą ar viešbutį. Arba nemiegoti iš viso! (juokiasi) Manau, kad tai tikrai nėra problema.
Šiais metais šiek tiek keičiamės. Pirmus 2 metus festivalis vyko 3 dienas non-stop. Dabar viskas vyks nuo 19 val iki paryčių. Bus trys atskiri koncertai. Daugiau veiksmo bus sutelkta į vakarą ir naktį.
– Ką baigiamuoju žodžiu norėtum tarti mūsų skaitytojams?
– Apibendrinant, tikrai labai kviečiu visus. (šypsosi) Festivalis kitoks tikrai negu kiti, kadangi vyksta mieste. Šiais metais visos scenos praktiškai bus po stogu, tik vieną sceną turėsime lauke. Bus labai daug veiklų: galima bus pažaisti futbolą, badmintoną, visą naktį bus rodomi kino filmai.
Taip pat bus įrengta pop-up galerija, kur menininkai pristatys savo kūrybą. Turėsime didelę maisto pasiūlą (šįmet pasirinkome labai įdomius maistininkus). Verta ateiti ne tik dėl muzikos, bet ir dėl atmosferos, ir viso kito, kas bus aplink.
