Šiemet švenčiamos net kelios improvizacinei muzikai reikšmingos sukaktys: sueina 45 metai nuo Ganelino–Tarasovo–Čekasino trio (GTČ) įkūrimo ir trisdešimt, kai šis trio iširo. Vasario 16-osios išvakarėse Prezidentūroje jiems bus įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, kurią muzikai vadina ne tik asmeniniu, bet ir visos džiazo kultūros laimėjimu.
Pasak vieno iš koncerto organizatorių, Lietuvos džiazo federacijos valdybos nario saksofonininko Liudo Mockūno, GTČ lėmė tolesnę muzikos raidą. „Tai – lyg „genas“, „užtaisas“. kurį mes įgijome jų dėka ir dėl kurio mūsų muzika šiandien skamba būtent šitaip, tai priežastis, kodėl vyksta tokie įdomūs muzikos festivaliai ir organizuojami tokios „keistõs“ muzikos koncertai, kodėl turim tokią nuostabią, šia muzika besidominčią publiką.“
Premija tapo akstinu grįžti prie GTČ istorijos ir prisiminti gausų, Lietuvoje mažai tyrinėtą muzikinį paveldą: muzikos įrašus, komplikuotą istoriją, kritikų atsiliepimus ir iš naujo pažvelgti į mūsų šalies džiazo identitetą. Nors Vladimiro Tarasovo atsiminimų knyga „Trio“ šiuo metu verčiama į japonų kalbą, į lietuvių kalbą, deja, ji dar neišversta.
„GTČ man visada buvo mistinis kolektyvas: daugybė istorijų, klausytų įrašų, legendų. Niekada nemačiau jų koncerto gyvai ir nebesitikėjau pamatyti. Kadaise GTČ buvo didžiulės energijos ir kūrybingumo pliūpsnis Lietuvos meno padangėje,“ – teigia L. Mockūnas.
Tiesa, džiazo klausytojai dar prisimena kelis pavienius trio koncertus. Tai įvyko 2002-aisiais Frankfurte, kai Lietuva dalyvavo Frankfurto knygų mugėje garbės viešnios teisėmis, ir 2003-iųjų pabaigoje Nacionalinėje filharmonijoje. Visų trijų menininkų pedagoginė ir koncertinė veikla aktyvi, kiekvieno pasirodymas Lietuvoje atidžiai sekamas ir garantuoja didžiausią meistriškumą.
1971–1987 m. gyvavęs Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino trio paženklino Lietuvos džiazo istoriją pasauline šlove, suteikė vieną didžiausių impulsų šio žanro evoliucijai mūsų šalyje, davė pradžią Vilniaus džiazo mokyklai. Šio trio fenomenas dažnai minimas pasaulio improvizacinės muzikos istorijoje. Nepaisant sudėtingų sąlygų, GTČ buvo gerai žinomas visoje Europoje, aplankė JAV, buvo laukiamas žymiausių festivalių scenose ir garbinamas kritikų. Tai skiriamasis ir puikiai atpažįstamas Lietuvos džiazo kultūros ženklas visame pasaulyje. Trio suformavo brandžią, naują, savito meninio braižo kartą ir veikia jaunuosius menininkus iki šiol.
