Tarp intensyvių pianisto koncertinių maršrutų – ir Vilnius! M.-A. Hamelinas pirmą kartą atvyksta į Lietuvą ir birželio 5 d. pasirodys Vilniaus festivalyje Nacionalinėje filharmonijoje, – rašoma pranešime spaudai.
„Misija įmanoma“ – toks šių metų festivalio šūkis kaip niekad tinka šiam pianistui, kurį „The New York Times“ pavadino „beveik antžmogiško techninio meistriškumo atlikėju“. Kad tai ne tušti žodžiai, byloja M.-A. Hamelino rečitaliai svarbiausiose pasaulio koncertų salėse, prestižiniuose festivaliuose ir jo atliekamų programų unikalumas.
„Jis turi retą gebėjimą skambėti taip, tarsi improvizuotų muziką vietoje, lyg ant kompozitoriaus rankraščio dar džiūtų rašalas“, – M.-A. Hamelino atliekamą Beethoveną apibūdino „Star Tribune“; „Rafinuota garsų paletė, gilus švelnumas, išdykęs humoro jausmas ir chameleono gebėjimas įtikinti, kad jis yra ne klasikinis pianistas, o pirmiausia Jameso P. Johnsono įpėdinis. Ar yra pasaulyje kitas pianistas, kuris, padovanojęs mums atradimų kupiną Carlo Philippo Emanuelio Bacho klavyrinių kūrinių apžvalgą, galėtų taip sumaniai atsigręžti į XX a. pabaigos regtaimą? Šis žmogus yra stebuklas“, – rašo solidusis „Gramophone“, atskleisdamas ir M.-A.Hamelino repertuaro platumą nuo solidžios klasikos iki lengvabūdžio regtaimo.
Idealiu atveju žmogus turėtų groti tik tai, kas jam patinka, ir šiuo metu aš tai iš esmės galiu daryti.
Viename pokalbyje paklaustas, kaip renkasi repertuarą, M.-A.Hamelinas atsakė: „Juokaudamas visada sakau, kad groju tai, ką noriu. Idealiu atveju žmogus turėtų groti tik tai, kas jam patinka, ir šiuo metu aš tai iš esmės galiu daryti. Esu palaimintas, nes galiu susitelkti į tai, kuo labiausiai tikiu.“
O paklaustas, ar prieš koncertą atlieka kokius nors techninius pratimus, pavyzdžiui, apšilimą prie instrumento, pianistas sako: „Ne. Tiesiog einu prie fortepijono ir groju. Paprastai man reikia ne fizinio, o protinio apšilimo.“
Atlikėjas garsėja tuo, kad drąsiai renkasi repertuarą ir imasi pačių sudėtingiausių ir techniškai sunkiausių opusų.
„M.-A. Hamelinas yra superpianistas. Joks tempas jam nėra per greitas, joks kontrapunktas nėra per tankus, kad jį atbaidytų. Jo įspūdingi Charles’io-Valentino Alkano ir Leopoldo Godowskio kūrinių atlikimai tikriausiai padarė daugiau už bet kurį kitą pianistą, kad taip įspūdingai prikeltų jų muziką“, – rašė „San Diego Union Tribune“.
Atlikėjas garsėja tuo, kad drąsiai renkasi repertuarą ir imasi pačių sudėtingiausių ir techniškai sunkiausių opusų.
Beje, susidomėjimas Godowskio kūryba ir šio autoriaus monumentalios Sonatos e-moll atlikimas bei įrašai už Atlanto gyvenantį M.-A.Hameliną tarsi susieja su Mūza Rubackyte, kuri šį „neatrastu Lietuvos perlu“ vadinamą legendinį kompozitorių ir pianistą (gimusį Žasliuose, nuo trejų metų gyvenusį Vilniuje, koncertavusį visame pasaulyje, gyvenusį JAV) taip pat prieš keletą metų atrado jau šioje Atlanto pusėje ir įrašė į kompaktinę plokštelę, pelniusią prestižinį apdovanojimą.
M.-A.Hamelinas yra ir kompozitorius, išleidęs savo autorinių albumų, o įrašai su velniškai virtuoziškomis jo Variacijomis pagal Paganini gali lenktyniauti su paties Ferenco Liszto transkripcijų šėlsmu.
Pianisto skambinimas prilyginamas „didvyrio kelionei“, o publikos reakcija – „didvyrio sutikimo šventei“ („San Diego Union Tribune“). Tad ar tokį sutikimą pianistui surengs ir Vilniaus festivalio publika?
Superpianistas jau pasirengęs savo „įmanomai misijai“ – Nacionalinėje filharmonijoje kviečia išgirsti didingus klasikos, romantizmo ir impresionizmo opusus, kurių imasi ne kiekvienas pianistas dėl jų muzikinio ir intelektinio gylio išskirtinumo bei grojimo technikos iššūkių: kai kuriuos iš jų atlikėjai įvardija kaip „tiesiog nesugrojamus“.
Pianisto skambinimas prilyginamas „didvyrio kelionei“, o publikos reakcija – „didvyrio sutikimo šventei“.
Rečitalyje skambės Ludwigo van Beethoveno Sonata fortepijonui B-dur, op. 106 (Große Sonate für das Hammerklavier) – vienas sudėtingiausių šio kompozitoriaus, o ir apskritai pianistų repertuaro kūrinių, paties Beethoveno įvardyta kaip „kietas riešutėlis“, ilgai Roberto Schumanno puoselėtas paskutinis pjesių ciklas, gamtos stebuklais dvelkiančios „Miško scenos“, op. 82 („Waldszenen“), bei „pianistų triatlonu“ praminta prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio trijų dalių siuita, įkvėpta Aloysiaus Bertrand’o rinktinės fragmentų, vedančių klausytojus į košmarišką „Nakties Gasparo“ pasaulį, pasak kompozitoriaus, „natomis pasakanti tai, ką poetas išreiškia žodžiais“.
„Man pasisekė, nes visada į publiką žvelgiu kaip į draugus. Į kiekvieną koncertą einu jausdamas, kad turiu kažką, kuo noriu pasidalinti“, – sako pagaliau į Lietuvą atvykstanti fortepijono meno įžymybė.
Koncertas „Misija įmanoma. Marc-André Hamelin interpretuoja Beethoveną, Schumanną ir Ravelį“ vyks birželio 5 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
Visi 28-ojo Vilniaus festivalio koncertai paskelbti interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Daugiau informacijos apie festivalį – vilniusfestival.lt. Gegužės 14 d. – paskutinė nuolaidų akcijos diena, kai festivalio koncertų bilietams taikoma 20 proc. nuolaida (išskyrus žemiausio tarifo bilietus) – įsigykite bilietų palankesnėmis kainomis!
Parengė Laimutė Ligeikaitė
