UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo šedevru pripažinta fado kūryba kartais vadinama „portugališku bliuzu“. Šios paprastos, jausmingos dainos yra tokios nuoširdžios, o jų atlikėjų emocijos, balso niuansai, gestai ir mimika tokie išraiškingi ir įtaigūs, kad leidžia juos suprasti be žodžių.
Žmonės iš tolimiausių pasaulio kampelių atranda ir pamėgsta fado nemokėdami nė žodžio portugališkai ir nepažinodami portugalų kultūros. Manoma, kad pats šis žanras sunkiai apibūdinamas, kaip ir amerikietiškas bliuzas, argentinietiškas tango ar graikiška rebitika. Jį reikia tiesiog pajusti.
Žodis „fado“ portugališkai reiškia „likimą“. O dėl fado muzikos kilmės vis dar ginčijamasi. Ji siejama ir su afrikietišku šokiu, kuris XIX amžiuje prigijo Lisabonos vargšų kvartaluose, ir su ilgesingomis prtugalų žvejų bei jūreivių dainomis. Kadaise fado skambėjo vargingų Lisabonos kvartalų viešnamiuose ir tavernose, apdainuodamas neįgyvendintas svajones, mirtį, nelaimingą meilę. Begalinis ilgesys (portugališkai „saudade“) – pagrindinė šios muzikos ir jos tekstų spalva.
Tačiau šiandien fado atliekamas ir prestižinėse koncertų salėse, o Portugalijoje šios muzikos galima pasiklausyti vadinamuosiuose „fado namuose“. Ji itin išpopuliarėjo XX amžiaus pirmojoje pusėje, kai eiles šioms dainoms pradėjo kurti žymiausi portugalų poetai.
Kiekvienas atlikėjas suteikia fado savų niuansų. „Šių dainų nemoko konservatorijose. Tai gyva, nuolat kintanti muzika, ne vien liūdna, bet ir džiaugsminga. Šiandien ją bandoma jungti su kitais muzikos žanrais, netgi elektronika“, – atskleidė J.Amendoeira.
Ji pati su savo grupėmis stengiasi tęsti senąsias žanro tradicijas, nors atlieka ne tik klasikinį repertuarą, bet ir šiandien sukurtas fado dainas, tarp jų – savo brolio Pedro kūrinius. Būtent Joanos įkvėptas, portugališką gitarą į rankas paėmė Pedro, tapęs puikiu virtuozu, šiandien lydinčiu seserį kelionėse po pasaulį.
„Tikiu, kad fado – tai mano likimas“, – prisipažino J.Amendoeira. Ji pradėjo dainuoti tarsi savaime: būdama šešerių netikėtai visus nustebino savo fado kūryba senelio namuose rengiamų pietų metu. Joanos šeimoje mėgstama portugališka muzika.
Būdama penkiolikos J.Amendoeira jau pradėjo tarptautinę karjerą ir tapo viena jauniausių fado dainininkių, išleidusių savo albumą. Joanai teko dainuoti garsiose Olandijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Portugalijos salėse.
Dainininkė jau ne kartą su broliu viešėjo Lietuvoje, bet publika niekaip nepasisotina jų atliekama muzika. Joana turi viską, kuo žavėjo legendinė fado pradininkė Amalija Rodriges: talentą, grožį, kerintį balsą, jaunystę. Be to, jos muzikos paletėje – daug šviesių spalvų.
Rugpjūčio 14 d. 20 val. atlikėja pasirodys Vilniaus paveikslų galerijos kieme.
Karjerą pradėjo anksti
J.Amendoeira gimė 1982 metais Santareno mieste Portugalijoje. Jos karjera prasidėjo 1995-aisiais fado renginyje „Grande Noite do Fado“, laimėjus pirmą vietą tarp moterų atlikėjų.
J.Amendoeira koncertavo Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono karališkajame operos teatre „Covent Garden“ ir „Queen Elisabeth Hall“, Budapešto „Teatrum Millenaris Park“, Lisabonos „Teatro Municipal Sao Luiz“, „world music“ festivaliuose „Mercat de Musica Viva“ Ispanijoje, „Strictly Mundial“ Kanadoje ir kitose prestižinėse scenose.
Dainininkės balsas skamba ne tik gausiuose jos albumuose, bet ir nacionalinėse įrašų kolekcijose – „Novas Vozes, Novos Fados“ ir „Nova Biografia do Fado“ (abi išleistos EMI), M.Pereiros garbei išleistoje plokštelėje („Universal“) bei televizijos serialo „Joila de Africa“ garso takelyje.
J.Amendoeira nuolat dainuoja vienoje svarbiausių Lisabonos fado salių „Clube de Fado“.
