Andrius Žlabys nuo mažumės atsiskleidęs kaip neeilinių gabumų ir intelekto vaikas, baigęs M.K. Čiurliono menų gimnaziją, 1994 m. išvyko studijuoti į JAV. 2003 m. Žlabys laimėjo Tarptautinį Klivlando konkursą. „The Cleveland Plain Dealer“ kritikas tąkart pianistą pavadino „nuostabios technikos ir romantinio temperamento virtuozu, kuris grojo kaip tikras didžiųjų XX a. fortepijono meistrų tradicijų paveldėtojas“, o „The Philadelphia Inquirer“ rašė, kad „Andrius Žlabys grojo taip nuoširdžiai ir užtikrintai, kad negalėjai atsikratyti jausmo, jog pianistas yra tiesiog paties Bacho įpėdinis“.
Koncertavęs daugelyje pasaulio koncertų salių bei muzikos festivalių solo ir su orkestru, nominuotas prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui, Andrius Žlabys, kaskart užburiantis savo kūrinių interpretacijomis, gali būti teisėtai vadinamas didžiųjų XIX a. pianistų įpėdiniu.
Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru šis energingas pianistas atliks Fryderyko Chopino (1810-1849) koncertą fortepijonui su orkestru Nr. 2, f-moll, kuris laikomas populiariausiu ir dažniausiai atliekamu šio kompozitoriaus kūriniu. Laiške draugui kompozitorius prisipažino, kad Koncerto lėtoji dalis Adagio buvo inspiruota švelnių jausmų, kuriuos jis tuomet jautė Konstancjai Gladkowskai – Varšuvos konservatorijos dainavimo katedros studentei. Ypač įspūdingai skamba Adagio vidurinė padala – dramatiškas solisto monologas, vėliau inspiravęs ne vieną F. Liszto, J. Bramso ir S.Rachmaninovo kūrinį. Finale iškyla Lenkijos paveikslas: pagrindinės temos skamba lyg lenkų liaudies šokiai – mazurka ar oberekas.
Romantika alsuojantį kūrinį keis antrojoje šio koncerto dalyje skambanti Franzo Schuberto (1797-1828) simfonija Nr. 9, c-dur, dar vadinamoji „Didžioji“ simfonija. Ši simfonija pasižymi didybe ir užburiančia savo energija.
Romantiškasis koncertas skambės lapkričio 15 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vairo šį vakarą stos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Robertas Šervenikas.
