Jį pradės princesės turo Europoje palyda – fėjos iš Islandijos „Kælan Mikla“. Chelsea Wolfe į Vilnių atvyks tiesiai iš „Mystic festival“ Gdanske, Lenkijoje. Koncertas Vilniuje labai intriguoja tamsesnės muzikos gerbėjus, todėl organizatoriai perspėja paskubėti pasirūpinti bilietais.
Šių metų pradžioje išleistas, ilgai lauktas, 7-tasis Chelsea Wolfe albumas „She Reaches Out To She Reaches Out To She“ kalba apie atgimimo procesą – momentą sujungiantį dabartį su praeitimi ir ateitimi. Tai stiprus dvasinio apsivalymo pareiškimas apie ryšių nutraukimą, taip pat – svarbus priminimas, jog gijimas yra cikliškas, o ne linijinis procesas.
Kaip sako Chelsea Wolfe: „Tai įrašas apie mane praeityje, siekiančią dabartinės savęs, siekiančią ateities savęs, skatinančią pokyčius, augimą ir ateities gairių atradimą. Tai istorija apie išsivadavimą iš mane stabdančių situacijų ir struktūrų, siekimą tapti savarankiška. Tai kvietimas žengti į savo autentiškumą.“
Dainų kūrėja ir muzikantė Chelsea Joy Wolfe, turinti anglų, norvegų, švedų ir vokiečių kraujo, augo Šiaurės Kalifornijoje. Būdama 9-nerių savo tėvo, country muzikanto, namų studijoje įrašė pirmąją dainą. Dalį vaikystės mergaitė praleido pas močiutę, kuri supažindino anūkę su aromaterapija, reiki (pseudomokslinis energetinis gydymas) ir panašiais dalykais.
Sulaukusi beveik 30-ties ji, naudodama savo motinos klasikinę gitarą, kuriai trūko derinimo rankenėlės, įrašė albumus „The Grime and the Glow“ (2010) ir „Apokalypsis“ (2011), kuriuose persipynė gotikinės muzikos ir folkloro elementai. Atkreipusi į save dėmesį, Chelsea Wolfe vėlesniuose albumuose „Pain Is Beauty“ (2013), „Abyss“ (2015) bei „Hiss Spun“ (2017) savo kūrybą papildė neofolko, elektroninės muzikos ir sunkiojo metalo skambesiu.
Beje, pastarieji du albumai atspindi Chelsea patirtis ligoninėje, kur ji pateko dėl ją kankinusio miego paralyžiaus. Naujausi įrašai „Birth of Violence“ (2019) ir „She Reaches Out to She Reaches Out to She“ (2024) galutinai užtvirtino jos vietą muzikos pasaulyje. Šių metų vasarį išleistą albumą prodiusavo grupės „TV On the Radio“ bendraįkūrėjas Dave'as Sitekas, o sumiksavo Shawnas Everettas, dirbęs su „Slowdive“, SZA, „Alvvays“, „the Killers“, „Yeah Yeah Yeahs“.
Leidinys „Mojo“ atlikėjos skambesį apibūdino kaip „Siouxsie & The Banshess“ teritoriją (…) su apdorotomis stygomis, aidinčiais būgnais ir reverbų supamu jos aksominiu balsu.“ Prieš kelias savaites atlikėja pasirodė prestižinėje „KEXP“ sesijoje. Kiek anksčiau Mary Anne Hobbs kuruojamą pasirodymą amerikietė surengė radijo stotyje „BBC“. Pavasarį Chelsea Wolfe surengė naujausio albumo pristatymą melomanų itin vertinamame „Roadburn“ festivalyje Nyderlanduose, kurį lydėjo susižavėjimo pilna apžvalga „sunkiasvoriame“ leidinyje „Metal Hammer“.
Vilniuje, kaip ir daugumoje europinio turo koncertų, sutemų princesę Chelsea Wolfe lydės islandės „Kælan Mikla“, pristatančios savo naująjį albumą „The Phantom Carriage“. Jį merginos kartu su tautiečiu Bardi Johannssonu įrašė... tarptautiniame Transilvanijos kino festivalyje, kur įgarsino to paties pavadinimo begarsį švedų filmą, sukurtą 1921-taisiais.
Kinematografiški sintezatorių sluoksniai, nežemiškas vokalas, dainuojantis gimtąja kalba, šiurpūs riksmai, judinantis bosas ir programuoti būgnai susijungia ir labiau nei bet kada įtraukia klausytojus į „Kælan Mikla“ pasaulį, pilną tautosakos ir pasakų, magijos ir mistikos.
Lietuvoje jau koncertavęs trio susibūrė 2013-taisiais Islandijos sostinėje Reikjavike ir yra išleidusios 5 albumus. Jų muzika apibūdinama kaip gotikinė, post-punk, dark wave, cold wave. Visos grupės narės yra feministės ir dažnai naudoja įvairius raganavimo vaizdinius. Šiuo metu „Kælan Mikla“ įrašus leidžia kompanija „Artoffact Records“. Įdomu, jog šis „leiblas“ išleido ir lietuvių grupės „Solo Ansamblis“ albumą „Olos“, kuris metų pradžioje tapo Deimantiniu.
Islandės taip pat grojo jau minėtame „Roadburn“, Robertas Smithas iš „The Cure“ pakvietė grupę į savo kuruojamą festivalį, „Kælan Mikla“ turavo kartu su „Drab Majesty“, „King Dude“ apšildė „Placebo“, „Alcest“, neseniai Vilniuje matytą Ville Valo iš „HIM“. Jau minėtas leidinys „Metal Hammer“ apibūdina jas taip: „Kælan Mikla“, atspindinčios sustingusius, šventus savo namų Islandijoje peizažus, yra kartu kerinčios ir žiaurios.“
Išankstiniai bilietai čia.
