O kaip būtų, jeigu Lietuvoje dabar imtų ir atsirastų naujasis Ornette‘as Colemanas ar Johnas Coltrane’as? Ar jie būtų atpažinti, o jei taip – ar tikrai būtų priimti ir įvertinti?
Dabar nusikelkime į nebe tokius tolimus laikus – penketą metų atgal. Tarptautiniam festivaliui „Vilnius Jazz“ artėjant prie dvidešimtmečio, jo rengėjai susimąstė apie tai, kad festivalio scena (ir auditorija taip pat) po truputį sensta. Nors džiazo festivalių senėjimas – kone visuotinė tendencija visoje Europoje, vis tiek darėsi akivaizdu, kad reikia ieškoti, kaip įlieti naujos gyvybės – ne tik pačiam festivaliui, bet, matyt, ir visai Lietuvos džiazo scenai. Daugiausia vilčių teikė sumanymas šalia festivalio pradėti organizuoti jaunųjų džiazo kūrėjų ir atlikėjų konkursą, pavadintą „Vilnius Jazz Young Power“.
Rezultatai pranoko lūkesčius ir kiekybiškai, ir kokybiškai: per penkerius metus į Lietuvos džiazą atėjo ryški nauja karta, atsivesdama su savimi naujos auditorijos ir išprovokuodama kūrybiniams poslinkiams vyresnių kartų atstovus.
Tuomet Lietuvoje jau būta jaunųjų džiazo muzikantų konkursų („Džiazo fontanas“ ir vokalinio džiazo konkursas Panevėžyje, „Junior Jazz“ Vilniuje ir kt.). Bet naujasis konkursas buvo ypatingas tuo, kad jis sumanytas skatinti mūsų džiazo jaunimo kūrybiškumą: pirmiausia vertinamos dalyvių autorinės kompozicijos, jų brandumas ir originalumas; grojimo technikai ir apskritai atlikėjo amato įvaldymui vertinti taip pat buvo numatytas kasmet besikeičiantis pasirenkamų temų (standartų) sąrašas. Iš jaunųjų džiazo kūrėjų buvo tikimasi drąsių idėjų, šablonų ir akademinių normų nesuvaržyto mąstymo – kas praplėstų ir mūsų visų supratimo, kas yra džiazas, ribas. O tai sykiu yra ir paties „Vilniaus Jazz“ festivalio kryptys ir siekiai.
Galima tvirtinti – rezultatai pranoko lūkesčius, ir kiekybiškai (jau pirmojo konkurso pretendentų skaičiumi), ir kokybiškai: per penkerius metus į Lietuvos džiazą atėjo ryški nauja karta, atsivesdama su savimi ir naujos auditorijos, ir galbūt išprovokuodama kūrybiniams poslinkiams vyresnių kartų atstovus. Paminėsime tik keletą šios jaunosios kartos menininkų. Tai Juozo Kuraičio ir Tomo Razmaus saksofonų duetas – pirmojo, 2006 m., konkurso Grand Prix laureatai (šiemetinio konkurso programoje pasirodantys svečių teisėmis, o Juozas Kuraitis dabar yra ir konkurso žiuri narys). Dmitrijus Golovanovas – antrojo konkurso laureatas – taip pat žiuri narys. Įvairiose jaunimo auditorijose vėliau išpopuliarėjo ir grupės „Magic Mushrooms“ bei „InSearch“, kitų konkurso dalyvių grupių lyderės Božena Buinicka ir Valentina Jaronskaja – galbūt kaip tik dalyvavimas konkurse pastūmėjo jas vėliau pasirinkti kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Tobulėja pasirodymų kokybė
Išties maloniai stebino jaunųjų kūrėjų atvirumas, drąsūs formos ir stilistikos eksperimentai (pvz., jungiant džiazo, roko, elektroninės, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos klodus), neįprasti tembriniai instrumentų sudėčių sprendimai (minėtasis saksofonų duetas arba paskutiniojo konkurso laureatai – saksofonininkas Mantvydas Pratkelis ir būgnininkas Jonas Butvydas). Paties festivalio programose netrūksta įvairių nestandartinio formato programų, tiek stilistikos ir instrumentuotės atžvilgiu, tiek kitų išraiškos priemonių (teatro, filmų ar vaizdo projekcijų ir pan.) panaudojimu; tad kaskart laukiama įvairiopų tarpžanrinių paieškų ir iš jaunųjų konkurso dalyvių.
Anksčiau konkurse dalyvaudavo daugiausia Vilniaus mokymo institucijų auklėtiniai, o šiemet gerokai prasiplėtė dalyvių geografija ir jų amžiaus ribos (pvz., šiemetinio konkurso finale dalyvauja moksleivių kvartetas iš Kėdainių muzikos mokyklos). Pirmąją porą metų stulbino konkurse norinčiųjų dalyvauti kolektyvų skaičius; vėlesniais metais jų sumažėjo, tačiau dabar akivaizdūs kokybiniai pasirengimo konkursui poslinkiai: nebeliko atsitiktinių, nesupratusių, kurgi dabar jie pateko, pretendentų; visi konkurso dalyviai atskleidžia pakankamą profesinį pasirengimą ir naujovėms atvirą kūrybinę mąstyseną.
Dar vienas dalykas, patvirtinantis tam tikrą naują „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso etapą – šiemet užsimezgęs bendradarbiavimas su Šiaurės šalių jaunųjų džiazo atlikėjų konkursu „Young Nordic Jazz Comets“. Tai atspindi ir bendrą Lietuvos siekį artėti prie Šiaurės šalių kultūrinės erdvės; nors visos mūsų šalies kultūros veiksmo kontekste tai vyksta kol kas dar pakankamai vangiai, „Vilnius Jazz Young Power“ konkursas jau užmezgė – pirmasis iš Baltijos šalių savojoje srityje – realų kontaktą su Šiaurės šalių partneriais. „Young Nordic Jazz Comets“ pirmosios vietos laimėtojai pasirodo „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso finale svečių teisėmis, o mūsų konkurso laimėtojai atitinkamai vyksta koncertuoti į „Young Nordic Jazz Comets“ konkurso finalą, kuris vyks kitais metais Farerų salose. Tiesa, neketinama paversti „Vilnius Jazz Young Power“ tarptautiniu konkursu: jis išlieka nacionalinis, juo skatinama mūsų džiazo muzikantų originali kūryba, siekiama gausinti jų gretas ir siunčiama juos grumtis su kitų šalių atstovais.
Meno pasaulyje yra įdomūs tie, kurie kuria patys. Jeigu jie tik atkartoja, kas jau sukurta – jie gali itin kokybiškai atlikti kadaise išmoktus dalykus, – bet tuo jie niekada iš tikrųjų nesupurtys pasaulio. Turime būti atviri priimti visą naują kūrybą, o ne atmesti ją, jeigu ji iš pirmo žvilgsnio pasirodytų mums ne tokia, nesuprantama, neatitinkanti reikalavimų. Nuo pat „Vilnius Jazz“ festivalio pradžios jo tikslas buvo atverti mūsų klausytojams naujus, šviežius, nepatirtus muzikos pasaulius. Dabar gi laukiame atsako iš jaunosios Lietuvos džiazo kartos: skatinkite, įkvėpkite, nustebinkite mus visus. Netgi ne naujaisiais Colemanais ar Coltrane’ais, o tomis anksčiau negirdėtomis pavardėmis, kurios taps būsimųjų kartų pavyzdžiais neprognozuojamuose ateities meno labirintuose.
Šiemetinio „Vilnius Jazz Young Power“ finalininkų pasirodymų kviečiame klausytis ir už juos aktyviai balsuoti spalio 16 d., 15 val., festivalio „Vilnius Jazz 2011“ metu Vilniaus Rusų dramos teatre.
