Šiandien tarp 30 populiariausių įrašų Jungtinėje Karalystėje – net penkios Davido Bowie vinilo plokštelės. 2016-ųjų sausį Anapilin iškeliavusio atlikėjo studijinio albumo „Blackstar“ vinilas atsidūrė pačioje topo viršūnėje. Maža to, dvigubai aplenkė 2015-ųjų lyderės Adele vinilą „25“, kurio tuomet buvo parduota 116 tūkst. kopijų.
Iki metų vidurio jis dar laikėsi antroje geriausiai parduodamų vinilo plokštelių sąrašo pozicijoje, galiausiai užleido vietą 2006-ųjų Amy Winehouse albumui „Back To Black“.
Toliau populiariausiųjų 10-uke – „Various Artists: Guardians of the Galaxy Mix 1“, „Radiohead“ su „A Moon Shaped Pool“, „Fleetwood Mac“ ir jų multiplatininis 1977-ųjų „Rumours“, „The Stone Roses“ su „Stone Roses“, Bobo Marley „Legend“ bei „The Beatles“ „Sgt Pepper's Lonely Hearts Club Band“, tai pat – Prince‘o „Purple Rain“ bei „Nirvanos“ „Nevermind“.
Vinilų renesansas – ir Lietuvoje
Pasak ne vieną vinilo plokštelę išleidusios agentūros M.P.3 vadovo Vaido Stackevičiaus, pasaulinis vinilo atgimimas prasidėjo maždaug 2008–2009 metais. Atlaikęs laiko išbandymą vinilas melomanų lentynose užsirekomendavo kaip maloni, kokybiška ir tuo pačiu nostalgiška, savitą ritualą turinti priemonė klausytis muzikos.
Jo teigimu, vinilo renesansas Lietuvoje prasidėjo 2010 metais, kai pasirodė „Anties“ plokštelė „Zuikis pleibojus“. Tais pačiais metais – ir Jurgos Šeduikytės „Prie žalio vandens“, o paskui jų vis daugėjo – vinilo plokšteles išleido „Biplan“, „Colours of Bubbles“, „ba.“, Andrius Mamontovas, Džordana Butkutė, Linas Adomaitis ir daug kitų šalies muzikantų.
„Vis daugiau jaunų, naujų atlikėjų pabando išleisti savo muziką šiuo formatu. Smagu, kad vinilo plokštelių klausanti publika gali įsigyti ir šiuolaikinės, šių dienų muzikos, ne tik vyresnių, seniau susikūrusių grupių“, – 15min kalbėjo V.Stackevičius.
Jis tikina nuolat sutinkantis muzikos mylėtojų, kurie palaipsniui nuo skaitmeninės muzikos pereina prie vinilo plokštelių skambesio: įsigyja patefoną, ima pirkti plokšteles, kurių vėliau jų lentynoje tik daugėja. Galiausiai kitaip muzikos ir nebeklauso.
Tie, kurie perka plokšteles, jie kiek kitaip vartoja muziką: yra šiek tiek snobiški, šiek tiek labiau priekabūs, jiems labiau rūpi garso kokybė
Iliustruodamas mintį V.Stackevičius pacitavo kadaise jam grupės „Biplan“ gitaristo Olego Aleksejevo išsakytus žodžius. Po to, kai pasirodė grupės plokštelė „Visi keliai veda prie jūros“ jis sakė, kad naudodamas skaitmenines platformas galėjo paklausyti bet kurio albumo pasaulyje, tačiau jų tuomet palyginti taip nevertino. Tuo tarpu, kai ėmė klausyti vinilo plokštelių, jo namuose muzikos sumažėjo – nes vinilų turi mažiau, – tačiau tuo pačiu – ir padaugėjo, kadangi pačios muzikos norisi klausytis labiau, ji namuose skamba dažniau nei iki tol.
„Šią mintį galiu pritaikyti ir sau – kai turiu vinilų, dažniau klausau muzikos, turiu patefoną ir namuose, ir darbe. O ir tą muziką vertinu kitaip, juk anaiptol ne kiekvienas albumas vertas plokštelės. Vinilų muzika apskritai yra kiek labiau melomaniška. Ir tie, kurie perka plokšteles, kiek kitaip vartoja muziką: yra šiek tiek snobiški, šiek tiek labiau priekabūs, jiems labiau rūpi garso kokybė“, – svarstė V.Stackevičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties lietuviškos popscenos atlikėjai rečiau ryžtasi leisti vinilo plokšteles – jų auditorija mieliau renkasi kitą muzikos klausymo formatą.
„Leisti mažiau nei 250 vienetų – nebeapsimoka. Gamintojai tiesiog nebesiima mažesnio tiražo, nes jiems jis atrodo neįdomus. Nors yra ir išimčių – „ba.“ savo debiutinę vinilo plokštelę „Pasikeist“ išleido 100 vienetų tiražu“, – 15min kalbėjo V.Stackevičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vinilinę plokštelę išleidęs „ba.“ lyderis: „Nesuprantu, kodėl klauso mano muzikos“
Kiek kainuoja išleisti vinilo plokštelę?
Vinilo plokštelės kaina priklauso nuo daugybės faktorių. Kainą formuoja ne tik plokštelės tiražas, bet ir svoris (įprastas 120–140 g ar 180 g), spalva (gali būti juodos, taip pat – kitų spalvų), vokas (atsiverčiantis ar ne, daroma ant jo spauda ar ne, jei daroma – kiek spalvų ir t.t.), taip pat – lipdukai, jei jie yra, ar reikalingas graviravimas, celofanavimas ir pan., o dar yra paveikslinės plokštelės – kuo daugiau įnorių, tuo ir kaina aukštesnė. Ne ką mažiau svarbu ir kokioje šalyje gaminamos plokštelės. Pavyzdžiui, siųsti jas iš Čekijos ar Vokietijos pigiau nei iš Jungtinės Karalystės.
„Mes dažniausiai gaminame Čekijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Estai yra atidarę vinilų gamybos liniją, bet negirdėjau gerų atsiliepimų, daugiau kritikos, todėl kol kas rizikuoti nesinori“, – pasakojo V.Stackevičius.
Pasak jo, įprastai vinilo savikaina prasideda nuo 10 eurų, nebent plokštelės leidėjai skiria labai mažai dėmesio poligrafijai, tuomet kaina gali būti mažesnė, apie 8–9 eurus. Tuo tarpu norint išleisti itin brangų vinilą, už vieno gamybą gali tekti sumokėti ir dvigubai ar net trigubai bangiau.
„Jei paimtume į rankas Davido Bowie „Blackstar“ – ji nepaprastai sudėtingai išleista: ištęsta žvaigždė, plastikinis vokas, atskira knygutė, kurioje tekstai išrašyti UV laku. Kai leidžiamas 50 tūkst. tiražas, kaina yra įperkama, tačiau jei ta pati plokštelė būtų išleista 300 vnt. tiražu, vien jos savikaina būtų mažiausiai 30 eurų, o norint uždirbti ją reiktų parduoti už 40–60 eurų“, – pasakojo jis.
Už „Foje“ plokštelę – 300 eurų
Ir nors 60 eurų už muzikos laikmeną nėra maža suma, tikri melomanai dėl mėgstamo įrašo linkę ir dar plačiau atverti pinigines. Užtenka apsidairyti ir lietuvių atlikėjų audiotekoje – už mėlyną 1993-iųjų „Foje“ plokštelę „Vandenyje“ šiandien internete prašoma 300 eurų, 2016-ųjų pradžioje išleista Andriaus Mamontovo „Degančios akys“ parduodama už 150 eurų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekspertai: „brangiausios plokštelės – „The Beatles“ ir „Foje“
Tikslios statistikos, kiek per metus parduodama lietuviškų vinilų, nėra, tačiau kiekvienas atlikėjas stengiasi tą padaryti kaip galima greičiau. Tiražai nėra dideli, todėl kartais pasisekimo sulaukiančios plokštelės iš lentynų iššluojamos per labai trumpą laikotarpį, o vėliau perparduodamos kelis kartus brangiau.
„2010 metais 500 vnt. tiražu išleistą Jurgos plokštelę jau esame išpardavę, tačiau internete galima rasti pasiūlymų įsigyti ją už 100 eurų. Andrius Mamontovas „Degančios akys“ pradėjo prekiauti už 20 eurų, vėliau kaina siekė 50, o dabar ji išaugo kelis kartus. „Anties“ plokštelė „Naujieji metai“ iš pradžių kainavo 15 eurų, labai greit kaina šoktelėjo iki 20 eurų, o dabar kai kurios likučių dar turinčios parduotuvės šią plokštelę parduoda po 35 eurus“, – pasakojo V.Stackevičius.
Savo kolekcijoje jis taip pat turi nepigių lietuviškos muzikos įrašų. Už paveikslinę „Foje“ plokštelę „Aš čia esu“ pašnekovas sako dar seniau nepagailėjęs 500 litų ir šia kaina labai džiaugėsi – kitur už tą pačią plokštelę buvo prašoma ir tūkstančio litų.
„Vinilas – tokia specifinė prekė: kuo mažiau jo rinkoje, tuo kaina didesnė. O tai labai skiriasi nuo kompaktinių diskų, kurių kaina stabili. Investicija į vinilus pakankamai nemaža, atsipirkimas – labai lėtas. „Anties“ albumą „Zuikis pleibojus“ išleidome 2010-ųjų sausį, o paskutinę plokštelę pardavėme praėjusiais metais. Nors tuo tarpu singlą „Nauji metai EP“ išleidome gruodį, o dabar turime tik keliolika likusių vienetų. Iš pradžių susidomėjimas būna didelis, vėliau atslūgsta, o kuo toliau, tuo plokštelių kaina tik auga“, – sakė V.Stackevičius.
Muzikantai apie vinilo plokštelių išleidimą
Nesenai kolekcinę plokštelę „Laiko mašina“ išleido ir Linas Adomaitis. Vinilas – sena muzikanto svajonė.
Vaikystėje jis sako dažnai klausęsis patefono, tačiau atsiradus kompaktiniams diskams, patefonas liko antroje vietoje. Todėl dabar klausydamasis jo jaučia nostalgiją.
„Šiandien intensyviai klausau vinilo plokštelių. Renku savo kolekciją, man labai žavus visas procesas – nuvalai dulkes, uždedi plokštelę, adatėlę ir klausai. Kai kur išlenda vinilo traškesys...“ – 15min sakė L.Adomaitis.
Už albumą „She Is the Darkness“ puikių kritikų įvertinimų sulaukę indie rokeriai „Colours of Bubbles“ vos prieš kelis mėnesius išleido paveikslinę savo dainų rinkinio plokštelę.
Anksčiau vienintelį kartą (neskaitant metalo grupių, nes plokšteles, tarp jų ir paveikslines, yra išleidusi grupė „Obtest“) Lietuvos populiariojoje muzikoje toks leidinys buvo pasirodęs prieš... 22 metus — 1994 metais plokštelę „Aš čia esu“ su picos nuotrauka buvo išleidusi „Foje“.
Pernai po 22 metų pertraukos savo gerbėjus naujo vinilo „Degančios akys“ skambesiu pradžiuginęs Andrius Mamontovas džiaugiasi, kad susidomėjimas vinilėmis plokštelėmis kasmet vis labiau auga.
„Lietuvos muzikos mylėtojams, kurie „serga ta liga“ – klauso muzikos iš vinilo plokštelių, tai yra dar vienas įrašas į jų kolekciją“, – sako A.Mamontovas.
„Anties“ lyderiui Algirdui Kaušpėdui „Zuikio Pleibojaus“ išleidimas priminė pačią grupės veiklos pradžią – juk pirmieji „Anties“ įrašai pasirodė būtent vinilo formatu.
„Atsimenu, koks džiaugsmas buvo 1986 metais pasirodžius pirmajam „Anties“ LP, skubėjau į namus kuo greičiau pagroti. Laikydamas naujutėlaitę plokštelę pasijaučiau bejėgis“, – ankščiau viename interviu yra sakęs jis.
Ne ką mažiau džiaugsmo suteikė ir paskutinis, drauge su Jazzu, Leonu Somovu ir „Lemon Joy“ įrašytas singlas „Nauji metai EP“.
2014 metų spalį kolekcinę plokštelę „Pasikeist“ išleidęs „ba.“ dar anksčiau 15min buvo sakęs, kad vinilo išleidimas – itin svarbus dalykas jo gyvenime. „Visuomet svajojau kurti kokybišką muziką, norėjau, kad ji turėtų prasmę. Niekada negalvojau, kad mano pirmas albumas gali virsti vinilo plokštele“, – kalbėjo grupės lyderis Benas Aleksandravičius.
Pasak jo, taip, kaip „ba.“ skamba vinile, daugiau turbūt niekad neskambės. „Tam tikra prasme plokštelės išleidimas yra vieno gyvenimo etapo užbaigimas“, – prisipažino Benas.