Profesionalumas, atlikėjų tarpusavio ryšys, originalumas ir nesuvaidinta meilė muzikai, kūrėjui bei klausytojui nepaliko abejingų. Tai liudijo ne tik gerbėjų ir smalsuolių pilna koncertų salė, bet ir žiūrovų padėkos atlikėjams bei dainavimas drauge su koncerto kaltininkais.
Vintažinės dainos – rinktiniai senosios lietuvių estrados šedevrai, aranžuoti specialiai „4Tango“ kvartetui ir Nedos Malūnavičiūtės balsui bei fleitai. Koncerte skambėjo puikiai žinomos, tik nauju rūbu apvilktos dainos, vienų ryškiausių bei talentingiausių Lietuvos kompozitorių kūriniai: nuo Andriaus Kulikausko iki Mikalojaus Noviko, nuo Benjamino Gorbulskio iki Teisučio Makačino, nuo Miko Vaitkevičaus iki Laimio Vilkončiaus.
Ilgesingi „Paukščiai“, svajingos „Tavo mielos akys“, jautrumo ir apmąstymų kupinas „Laivas“, koncertą vainikavusi ir drauge su žiūrovais dainuota „Pasaka“ bei daugelis kitų dainų atliktos tango, džiazo, kamerinės ar lengvos estradinės muzikos stiliumi. Naujas skambesys įrodė, kad muzikoje nėra jokių amžiaus limitų ar atlikimo rėmų: sena daina gali skambėti lygiai taip pat įdomiai ir naujai, kaip ką tik sukurta.
Šiluma ir nesuvaidintu nuoširdumu spinduliuojantys atlikėjai koncertų salę pavertė jaukiais namais. Juk auksinė lietuviška estrada asocijuojasi su vaiskiais jaunystės, o kai kuriems vaikystės prisiminimais. Regis, žodis nuoširdumas apie muziką ir atlikėją savaime nieko nepasako. Tai dažnai laikoma natūraliu, paprastu dalyku. Bet argi vis dažniau nepasigendame to paprastumo ir nesuvaidinto rūpesčio? Dainos sklido iš širdies į širdį, iš lūpų, iš instrumentų į mintis. Nedos ir „4Tango“ atlikti kūriniai klausytoją pakeri jausmingų, tačiau ne sentimentalių eilėraščių tekstais, apie meilės ilgesį kalbančiais metaforiškai. Iš jų sklinda šiluma, prieš kurią nublanksta šiandienos populiariojoje muzikoje neretai regimas pigus išorinis blizgesys.
Originalaus projekto idėja gimė gaivališkai ir netikėtai. Akordeonistė Kristina Žebrauskaitė pasakojo, kad programos mintis kilo besupant dukrytę sūpuoklėse ir jai dainuojat visas žinomas dainas. Uždainavus kūrinį „Nuo saulės suskeldėjo lūpos“, į galvą atėjo mintis, kad reikėtų surinkti ir atlikti programą dainų, kurias klausė ir dainavo tėvai. Tuomet Kristina šią idėją pristatė Nedai Malūnavičiūtei. Pasiūlė atlikti žinomas, tačiau rečiau scenoje sutinkamas dainas, sukurti specialias aranžuotes „4Tango“ kvartetui: kontrabosui, akordeonui, pianinui ir altui.
Neda prisimena, kad nuo šios minties jai visų pirma pakirto kojas. „Šiaip aš sakyčiau, kad tai yra ne man, tai pasenę ir neįdomu, bet kai Kristina pasakė, kad tame įsivaizduotų ir mano mylimas Kulikausko dainas, kurioms jau yra po dvidešimt ir daugiau metų, aš susidomėjau“, – pasakoja dainininkė.
Anot atlikėjų, didelis darbas buvo atrinkti dainas, o dar didesnis sukurti aranžuotes. Ruoštasi bei dirbta buvo daug ir tikrai ne veltui, nes gaivališkai idėjai buvo lemta tapti brandžiu kūriniu, kurį jau ne kartą pripažino reiklūs Lietuvos žiūrovai. Senos dainos tikrai gali sužadinti nūdienos klausytojo mintis. Svarbiausia nebijoti atrasti, improvizuoti, jausti širdimi ir profesionalumą apipinti meile kūriniui bei atėjusiam išgirsti. Šių dalykų iš Nedos ir „4Tango“ kvarteto, veikiausiai, atimti neįmanoma, todėl nenuostabu, kad „Vintažinės dainos“ pažymėtos pripažinimo bei sėkmės ženklu.
