„G.Verdi „Requiem“ tokia sudėtimi buvo mano sena svajonė. Nors nelengvai suderinome visų solistų, o ypatingai V.Urmanos laiko galimybes, tačiau mums pavyko. Žinoma, Violetą matome mūsų scenoje ne taip dažnai, kaip norėtume, tačiau reguliariai“, – garbios viešnios vizitu džiaugėsi LNOBT vadovas Gintaras Kėvišas.
Dirigentas Robertas Šervenikas prisipažino, kad tokie garsūs solistai kaip V.Urmanavičiūtė-Urmana, jos vyras Alfredo Nigro, taip pat italas Riccardo Zanellato ar gruzinė Anita Rachvelishvili, dainuosiantys „Requiem“, priverčia pasitempti visus atlikėjus – tiek LNOBT orkestro muzikantus, tiek LNOBT ir Kauno valstybinio choro dainininkus.
„Tai didžiulis įvykis teatro sezone – kiekvienam dirigentui yra didžiulė laimė turėti geriausias pajėgas ir garsiausius atlikėjus tokiam ypatingam kūriniui kaip „Requiem“, kuris sujudina žmogaus sielą, protą, priverčia giliai reaguoti į muziką, į maldą, reikalavimą, verksmą ar šauksmą bei pasiekti kraštutinius emocijų laukus“, – tikino dirigentas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Violeta Urmanavičiūtė – Urmana |
Į Vilnių jau atvykusi V.Urmanavičiūtė-Urmana neslėpė, kad dainuoti tėvynėje visada yra ypatingas jausmas ir atsakomybė.
„Grįžti čia visada yra ypatingas jausmas – žinau, kad mane myli ir laukia, nuo to atsakomybė tik padidėja, bet kartu žinau, kad galbūt man atleis, jei kas bus ne taip. Dainuodama čia, galiu matyti savo mamą aštuntoje eilėje beveik verkiančią, stebėti žmones, kuriuos pažįstu, todėl turiu saugotis, kad dėmesys nepabėgtų, – šypsojosi primadona, neišsižadanti patriotizmo jausmo. – Dainuodama Niujorko „Metropolitano operoje“ „Aidoje“ per triumfo maršą turiu ilgai stovėti su apdovanojimu – tada visada žiūriu į tą didžiulę salę, į žmones ir galvoju: „O, lietuviai!“. Būtent tada jaučiu labai didelį pasitenkinimą ir patriotizmą.“
Pasaulyje Lietuvą garsinanti lietuvė į tėvynę grįžta ne dažniau, nei čia dainuoja, tačiau net grįžusi išsiilgusius artimuosius šįkart pamatys tik per koncertą šeštadienį – iki to laiko kartu su vyru saugos balsus.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Violeta Urmanavičiūtė – Urmana |
„Turėčiau labai daug planų, norėčiau pervažiuoti Lietuvą skersai išilgai, deja, tokiems malonumams nėra laiko. Nors labai norėčiau pabūti su šeima, bet kadangi peršalau, turiu saugotis, todėl susitiksime tik per koncertą“, – aiškino V.Urmanavičiūtė-Urmana, negalinti sau leisti, anot jos pačios, daug pramogų.
Dėl besikeičiančio balso atlikėja ruošiasi repertuaro permainoms – atsisakys soprano ir grįš prie mecosoprano vaidmenų, kuriuos dainavo prieš dešimt metų.
„Sudėtinga numatyti, ką balsas norės veikti po metų ar trejų, nes keičiasi tiek jis, tiek kūnas. Reikia reaguoti laiku, stengtis nuspėti permainas ir palaipsniui keisti repertuarą, – profesijos subtilybėmis pasidalijo V.Urmanavičiūtė-Urmana, svajojanti apie mažiau įtampos kainuojančius darbus. – Nesu Placido'as Domingo'as, kuris, būdamas solidaus amžiaus, dar mokosi naujus, net modernius kūrinius. Aš noriu patogiau gyventi po tų gana sudėtingų dešimties metų, kai dainavau soprano vaidmenis. Atėjo laikas atsipalaiduoti ir truputį džiaugtis tuo, ką darai. Vargina įtampa, kai nuolat bijai peršalti – jau norisi ramiau gyventi, todėl dainuosiu tuos pačius mecosoprano vaidmenis, kuriuos moku.“
Per šią viešnagę Lietuvoje V.Urmanavičiūtei-Urmanai taip pat bus įteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės Daktaro vardas.
„Čia studijavau dešimt metų ir esu be galo dėkinga už patį geriausią muzikinį išsilavinimą. Man šis Garbės Daktaro vardas yra ypatingas“, – nuoširdžiai tikino solistė, kurios vaidmenų ir koncertų planai siekia net 2016 metus.
Tačiau Lietuvos gerbėjai V.Urmanavičiūtę-Urmaną dar galės išgirsti šių metų rugsėjį, kai ji dovanos koncertą gimtajam savo miestui Marijampolei.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Violeta Urmanavičiūtė – Urmana |
