Opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje Seime ketvirtadienį ji tvirtino, kad situacija dėl nepriteklių šildymui, vandeniui, higienos priemonėms tęsiasi ne pirmus metus. Tačiau problemos paūmėjo, kai Vyriausybė šiemet 15 proc. sumažino asignavimus įstaigų prekėms ir paslaugoms, o biblioteka gavo apie 3 tūkst. kvadratinių metrų atnaujintų patalpų.
„Nematau kito būdo: jei valstybė nerems, reikės turbūt spyną ant bibliotekos užkabinti“, – aiškino ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kultūros skurdas – sostinės centre biblioteka nebeturi pinigų net tualetiniam popieriui
E.Banionytė tvirtino, kad biblioteka, priešingai nei koncertinės įstaigos, mokamų paslaugų neteikia ir pati papildomais finansais pasirūpinti negali, o, pavyzdžiui, nesumokėjus skolų už elektrą, bibliotekos veikla būtų neįmanoma.
Kartu ji pripažino, kad „yra progresas“ iš Kultūros ministerijos vertinant įstaigų išlaidas – šiuo metu bibliotekos paprašyta įvertinti finansinius poreikius iki 2022 metų, anksčiau jie esą būdavo „nuleidžiami iš viršaus“.
Konservatorių frakcijos posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas sakė, kad situacija nėra „tokia tragiška kaip Italijoje“, kur asignavimai mažinami po 30 procentų, tačiau jis taip pat pripažino, kad dėl metų metais besivelkančių skolų, jei teatro biudžetas nepasieks mažiausiai 15 mln. eurų, jau kitąmet teatrui gali tekti apriboti veiklą.
„2020 metų antrą pusę – tikrai, jei gyvensime pagal dabartinį finansinį režimą, jei nebus skirta papildoma dotacija, tikrai susidursime su veiklos problemomis. Ta skola bus sunkiai valdoma, teks šiek tiek sumažinti veiklą: sumažinsime spektaklių skaičių, premjerų skaičių“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.
LNOBT vadovas vis dėlto pripažino, kad iš Valstybės investicijų programos teatras atsinaujino instrumentus, nors tai „nebuvo daroma ilgą laiką“.
„Bet sisteminiai ir svarbūs pokyčiai neįvyko (...), proveržio nacionalinės įstaigos nemato“, – dėstė jis.
