Skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas, pagal kurį aikštėje bus įrengta į Gedimino prospektą orientuota kalva, laimėjo penkių dalyvių konkursą. Jame buvo vertinami tiek ekspertų, tiek visuomenės balsai.
„Sudėjus ekspertų ir visuomenės balsus per pusę, išrenkamas A.Labašausko projektas“, – žurnalistams pranešė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Idėjos autoriaus teigimu, Lukiškių aikštė pagal jo sumanymą būtų atvira erdvė, o joje žaidžiantys ar piknikus rengiantys žmonės įprasmintų laisvės idėją.
„Žmonės, esantys ant takelių, pievų ar kalvelės (...) galės piknikauti, žaisti kamuoliu, vedžioti šunis ar žaisti su vaikais – tas vaizdinys ir yra tai, už ką kovojo laivės kovų dalyviai – laisvą buvimą erdvėje“, – pristatymas projektą sakė A.Labašauskas.
Komisijos narė Šiuolaikinio meno centro ŠMC Virginija Januškevičiūtė sakė, kad projektas dar galės būti pakeistas atsižvelgus į ekspertų pastabas.
Už A.Labašausko projektą balsavo septyni iš devynių komisijos narių. Vienas balsas atiteko realistinei skulptoriaus Arūno Sakalausko Vyčio skulptūrai. Dar vienas komisijos narys balsavime nedalyvavo. Visuomenės balsai tiek už bunkerius primenantį memorialą, tiek už Vyčio idėją pasiskirstė beveik po lygiai – už abu juos atiduota beveik po 12 tūkst. balsų, o A.Labašausko projektas pirmavo vos 50-čia balsų.
Konkurse taip pat dalyvavo architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo „aexn“ darbas „Šviesti tiesa“, siūlantis Vyčio kryžiaus formos šviečiantį aukurą, reaguojantį į žmogaus prisilietimą.
Kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlė memorialą su devyniais nedideliais baseinėliais, išdėstytais aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros siūlyti akcentai – galimybė kiekvienam aikštės lankytojui atlikti simbolinį garbės sargybos veiksmą.
G.Žemaitytė sakė, kad iš galiojančiais pripažinti 32 tūkstančiai piliečių balsų, apie 14 proc. jų buvo atmesti po papildomų patikrinimų. Pasak Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, tarp atmestųjų buvo balsavusiųjų už visus penkis projektus.
Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Partizaninis judėjimas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko 1944-1953 metais.
Projekto vizija
Skulptoris ir dizaineris A.Labašauskas siūlo į Lukiškių aikštę pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę. Jo pasiūlymas – suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Pačioje aikštėje vykstantys gyvi procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai būdami viešoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį.
Pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos reljefu. Tai – memorialinė siena, kurią menininkas kuria liedamas formą nuo medžių kamienų. Medžių motyvas pasirinktas neatsitiktinai: į viršų besistiebiančių kamienų vaizdas siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Ši skulptūrinė siena komponuojama kalvos šlaite, todėl ji simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai.
Memorialas turėtų priminti, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Skulptūrinėje sienoje medžių kamienuose būtų išraižyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai, tokie kaip Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kt.. Siekdami suklaidinti persekiotojus vienu slapyvardžiu dažnai naudodavosi keletas žmonių, todėl memoriale simboliškai būtų įamžinami ne keletas konkrečių kovotojų, o visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie laisvės kovų.
Tarp šio reljefo ir priešais esančio Genocido aukų muziejaus (ir jo cokolyje iškaltų laisvės kovų dalyvių pavardžių) formuojama erdvė taps patogia susibūrimo aikštele, apsupta memorialinių akcentų ir tinkama oficialiems reprezentaciniams renginiams.
Kaip buvo išrinktas nugalėtojas?
A.Labašausko projektuotas memorialas iš visuomenės sulaukė 11 919 balsų internete (37,51 proc.) ir 7 iš 8 komisijos narių balsų. Iš viso A.Labašausko idėja Lukiškių aikštei pelnė 10 balų iš 16 galimų.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė atskleidė, kad balsavimas buvo įtemptas, išsiskyrė du visuomenės favoritai. „Situacija buvo labai įdomi ir įtempta. Vos 47 balsais surinko daugiau vienas projektas“, – sakė G.Žemaitytė.
Laikinasis Vyriausybės kancleris, darbo grupės vadovas Alminas Mačiulis patikino, kad visuomenės apklausa vyko sklandžiai ir skaidriai. Nors visuomenės apklausoje 14 proc. balsų pripažinti negaliojančiais, tačiau jie nedominavo kuriame nors variante. „Kitaip tariant, tolygiai maždaug atmesti nuo už visus penkis balsavusių“, – sakė A.Mačiulis.
Visuomenės balsai pasiskirstė:
- už G.Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 11966 (37,66 proc.);
- už A.Labašausko projektą – 11919 (37,51 proc.);
- už D.Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 3062 (9,64 proc.);
- už T.Grunskio projektą – 2759 (8,68 proc.);
- už A.Lelešiaus projektą – 2069 (6,51 proc.).
Komisijos balai:
- už G.Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 1 komisijos narys;
- už A.Labašausko projektą – 7 komisijos nariai;
- už D.Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 0;
- už T.Grunskio projektą – 0;
- už A.Lelešiaus projektą – 0.
Pritaikius balų skaičiavimo metodiką A. Labašausko projektas gavo 10 balų, G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektas gavo 4,01 balo.
Elektroninio balsavimo rezultatas sudarė 50 procentų galutinio įvertinimo. Nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 19 d. galėjo balsuoti visi norintys per Vyriausybės administruojamą e.pilietis platformą. E.pilietis platformoje gauta beveik 37 957 užpildytų anketų, iš kurių 31 775 buvo pripažinti galiojančiais. Daugiausiai internetu balsavo vilniečiai – 71 proc. apklausos dalyvių. Aktyviausi balsavime buvo 18-35 m. amžiaus asmenys. Daugiau apie projektą http://cac.lt/lt/lukiskiu/8982 .
Planuojama, kad memorialas Lukiškių a. bus įrengtas ir atidarytas iki kitų metų gruodžio mėn.
Primename, kad 2017 m. liepos pabaigoje ekspertų komisija atrinko penkias iš daugiau nei trisdešimties idėjų. Į kūrybines Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) dirbtuves pakviesti šie autoriai ir kolektyvai: kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas; architektų grupė, kurią sudaro Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Eglė Dimaitytė, Jovita Laurukėnaitė ir Martynas Mankus; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.