15min kultūra vyko kartu su solistų delegacija, o skrydžio Stambulas–Dubajus metu I.Prudnikovaitei uždavė kelis klausimus apie netrukus įvyksiantį pasirodymą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Apie 300 kg kostiumų ir 25 mln. lankytojų: „Vilnius City Opera“ delegacija jau Dubajuje
Apie europietišką Karmen konservatyviame Dubajuje
– Ar esate sutikusi žmogų, kuris būtų labiau Karmen nei jūs?
– Personažus norisi priartinti prie konkretaus asmens, tačiau Karmen bandau priimti ne kaip tironę, gundytoją ar kitokį absoliutą. Juk charakteris – tai bruožų, kuriuos savyje galime atrasti daugelis mūsų, rinkinys: kiekvieną personažą bandau pamatyti kaip realų, netgi buitišką.
Tiesa, Karmen sudaro fatališkos, egocentriškos, gan egoistiškos, erotiškos ir apskritai efektingos moters vaizdinį. Tokie dalykai ypač traukia aplinkinius, juk niekam neįdomūs drungni personažai... Faktas, kad tokių asmenybių pažįstu – ryškių, patiriančių didžiulį laisvės troškulį. Tokios moterys mane apskritai žavi, mat pati dažniausiai renkuosi komfortą, aiškumą ir neturiu poreikio priimti tokius ekstremalius sprendimus kaip Karmen.
– Abejoju, ar moterų teisių požiūriu vis dar konservatyvus Dubajus gali lengvai priimti tokią Karmen, kokią apibūdinote. Ji – itin europietiškas moters atspindys. Ar repetuodama galvojote apie adaptacijas, pokyčius, pavyzdžiui, uždaresni rūbai arba kuklesnė kūno kalba?
– Solistai yra tiesiogiai priklausomi nuo kūrėjo vizijos, šiuo atveju D.Ibelhauptaitės, G.Šeduikio. Manau, kad jie tikrai apie tai mąstė. Kita vertus, tai yra pasaulinė paroda – renginys, kuriame turi atsispindėti daug ir įvairių dalykų. Nemanau, kad čia turi būti kažkokia cenzūra, juk viskas kas susiję su menu, o ypač vežamu į gigantišką renginį, turi išlikti originalu.
Išties lietuviams labai sekasi reprezentuoti save pasaulyje būtent per kokybės prizmę.
– Vadinasi tikrai niekas nesikeitė?
– Keitėsi tik solistų sudėtis ir muzikinė forma – Dubajuje rodysime 40 minučių „e-Carmen“, kurios pirminis pavidalas yra G.Bizet opera „Karmen“, „e-Carmen“ aranžuota labai moderniai, netikėtai, bet labai talentingai. Nors nepažįstame erdvės, kurioje vaidinsime, scenografija bus minimali, bet, esu tikra, kad viską užpildys mizanscenos ir kokybiškas vokalas. Aš tai vadinčiau labiau performansu, nei operos spektakliu.
– Kaip manote, ar Karmen reprezentuoja Lietuvos kultūrą?
– Manau, kad visi šeši pasirodymai, vyksiantys spalio 22 d., reprezentuos Lietuvą būtent per jos kultūrą. Turime daug talentų, ir pasaulis mus pažįsta kaip ypatingą menininkų kalvę. Išties lietuviams labai sekasi reprezentuoti save pasaulyje būtent per kokybės prizmę.
– Yra sociologų, kaip antai Artūras Tereškinas, teigiančių, jog esame ganėtinai puritoniški. Ar, jūsų nuomone, Karmen idėja turi ką nors bendro su tuo, kokie mes esame? Gal pati įžvelgiate visai kitokią mūsų kultūros pusę?
– Puritoniškumo galbūt ir galėtume atrasti mūsų mentalitete, bet kūrybinis potencialas yra labai laisvas, novatoriškas, toks, sakyčiau, „karmeniškas“...
Pernelyg apribojame save draudimais ir užmirštame taip reikalingą gyvą nervą.
– Ar Karmen telpa į jūsų asmeninę feminizmo sąvoką?
– Šiomis dienomis vyraujantis radikalus moterų ir vyrų atsakomybių ir darbų suniveliavimas man nėra visiškai priimtinas. Manau, kad tai skirtingos lytys ir normalu, kad jos tokios yra. Vis dėlto svarbiausia Karmen personaže – tai instinktyvus troškimas būti laisvai, pasiryžimas dėl to padaryti viską. Net mirti. Taigi nesiečiau to tiesiogiai su feminizmu, kaip filosofine kryptimi ar aktyvizmu. Veikiau tai aiškus žinojimas, ko tau reikia. O tai šiandien ypač aktualu: daugelis bijome drėbti tiesą į akis, flirtuoti, prisiliesti vienas prie kito. Pernelyg apribojame save draudimais ir užmirštame taip reikalingą gyvą nervą.
– O jūs asmeniškai mene ir gyvenime mėgstate flirtuoti?
– Absoliučiai taip! Tai vienas iš gyvenimo dirgiklių, primenančių apie seksualumą ir gyvastį.
Apie susitikimą po ilgos pertraukos
– Po ilgo laiko susitiksite su kolegomis iš „Vilnius City Opera“.
– Yra menininkų terpė, į kurią visada gera grįžti. Ryšys tarp mūsų iš tiesų yra kažkoks ypatingas, todėl visi džiaugiamės galėdami susitikti. Tai nėra tipinis operos teatras su visais klasikiniais, archajiškais rėmais ir intrigomis. Gal skamba naiviai ir banaliai, bet mes iš tiesų vienas kitą mylime kaip šeimos narius. Ko gero, tai daro įtaką ir kūrybai.
– O kada paskutinį kartą buvote susitikę?
– Anų metų vasarą universiteto kieme atlikome „Faustą“.
– Kiek teko įsimaišyti į vidinį teatro trupės gyvenimą, šeimos modelis nėra neįprastas dalykas.
– Galbūt tai galiotų dramos teatrui, bet operos teatruose Europoje sistema kiek kitokia. Jie susidaro iš nedidelių ansamblių, o didelė dalis solistų yra nuolatos kviečiami. Trupėmis solistai dirbdavo anksčiau ir pati prisimenu vaikystę teatre, nes mano tėtis taip pat dainininkas. Faktas, kad atmosfera ir darbo pobūdis buvo visai kitas. Bet nemanau, kad kaita nulemia prastesnę kokybę.
Dubajuje turėsime labai daug darbo – skirtingi pasirodymai, skirtingi kūriniai, skirtingi kostiumai... Daug nerimauti tiesiog nebus laiko.
– Po gastrolių Dubajuje netrukus vyks ir kitas jūsų pasirodymas.
– Po savaitės Rygoje ir Kaune su Latvijos nacionaliniu orkestru ir mūsų maestro Gintaru Rinkevičiumi atliksime R. Wagnerio „Wesendonck Lieder“. Tai etaloninis kūrinys, į kurį negali žvelgti lengvabūdiškai. Kyla dideli reikalavimai sau pačiai, juolab esu perfekcionistė. Jau dabar jaučiu didelę atsakomybę ir šiokį tokį jaudulį.
– Ar dėl Dubajaus mažiau jaudinatės?
– Tai skirtingi kontekstai ir žanrai. R.Wagnerio dainos yra be proto sudėtinga, gili, rimta, meditatyvinė muzika. Dubajuje turėsime labai daug darbo – skirtingi pasirodymai, skirtingi kūriniai, skirtingi kostiumai... Daug nerimauti tiesiog nebus laiko.
TAIP PAT SKAITYKITE: Apie 300 kg kostiumų ir 25 mln. lankytojų: „Vilnius City Opera“ delegacija jau Dubajuje
