Sprendimą pasitraukti iš užimamų pareigų lėmė muziejaus rekonstrukcija, kurios išlaidos vis augo – kaip galima suprasti iš I.Pukelytės įrašo, toks išlaidų augimas, jos nuomone, yra nepagrįstas.
I.Pukelytė akcentuoja augančią sąmatą už darbus
I.Pukelytė antradienį savo „Facebook“ paskyroje paviešino tokį pranešimą:
„Šiandien paskutinė mano darbo diena Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Kai atėjau į jį dirbti, radau vykstančius Čiurlionio muziejaus lauko tvarkybos darbus, kuriems 2019 metų biudžete nebuvo numatytos lėšos. Dėl to muziejus turėjo virš 192 tūkst. eurų skolos rangovui. Apie tai raštu informavau Kultūros ministeriją, tačiau ministerija pažeidimo nenustatė, bet skyrė tvarkyboms darbams papildomai lėšų 2020 m. biudžete.
Dar man nepradėjus eiti pareigų, tuometinė muziejaus vadovybė jau buvo priėmusi dirbti muziejininko pareigose buvusį muziejaus direktorių, tai yra žmogų, kuris tiesiogiai buvo atsakingas už muziejuje vykdomus investicinio projekto darbus.
V.Putvinskio g. esantis muziejaus pastatų komplekso investicinis projektas vyksta nuo 2006 m. Pradinė jo sąmata buvo 7,9 mln. eurų, šiuo metu suma siekia 12,6 mln. eurų. Projekto sąmata per tą laiką išaugo 4,5 mln. eurų. Net ir gavus papildomų lėšų 2020 metams rangovas ragino prašyti iš Kultūros ministerijos dar daugiau lėšų.
Atėjau į muziejų dirbti darbą, kurį išmanau ir kurį nurodžiau savo muziejaus vizijoje konkurso metu – kelti muziejaus rinkodaros ir komunikacijos lygį, siekiant jį padaryti kuo patrauklesnį lankytojams. Čiurlionio muziejaus pastatų investicinis projektas jau netrukus baigsis, tačiau numatyta muziejaus M.Žilinsko galerijos rekonstrukcija. Nenoriu žaisti žaidimų, kurie nėra verti mūsų nepriklausomos demokratinės valstybės.
Dėkoju visiems muziejaus darbuotojams, kolegoms už supratimą, palaikymą ir galimybę kurti kartu šiuolaikišką ir visuomenei atvirą muziejų“, – rašė I.Pukelytė.
Nenoriu žaisti žaidimų, kurie nėra verti mūsų nepriklausomos demokratinės valstybės.
Plačiau pristatyti situacijos I.Pukelytė nesutiko, teigdama, jog tai viskas, ką jį galinti komentuoti.
Laikinoji direktorė: buvo laikas, kai negavome finansavimo
Šiuo metu laikinai muziejui vadovaujanti Daina Kamarauskienė sako, kad muziejaus tvarkybos darbai užsitęsė visų pirma dėl to, kad tai – ne naujo pastato statyba, o senojo renovacija, kuri labai dažnai ištęsia projektą.
„Garsusis muziejus Olandijoje daugiau nei dešimt metų buvo renovuojamas. Kalbant apie mus, 2009–2011 metais, ištikus krizei, projektas buvo užnulintas, mes negavome visiškai jokio finansavimo ir darbai sustojo.
2015 metais, įvedus eurą, kainos kito, reikėjo perskaičiuoti iš naujo. Jų trūko, atsirado naujų nenumatytų darbų, kuriuos įtakojo aplinka, infrastruktūros pasikeitimas. Tarkime, Vienybės aikštės rekonstrukcija pakeitė mūsų projekto dalį, išaugino sąmatas visai neplanuotai.
Lygiai taip pat kaip ir dabar tvarkoma V.Putvinskio gatvė. Tai irgi padiktavo projekto keitimus. Pavyzdžiui, tokie netikėtumai, kaip sienelė prie gatvės. Paaiškėjo, kad ją reikia griauti ir iš naujo montuoti“, – kalbėjo D.Kamarauskienė.
Pasak pašnekovės, tai, kad projektas vyksta labai ilgai, „nėra joks kriminalas“: „Tik tiek, kad labai norime baigti. Dabar valstybė skyrė pinigų finansavimui ir mes tą projektą baigsim.“
D.Kamarauskienė teigė, jog po I.Pukelytės pasisakymo socialiniame tinkle savo poziciją ruošiasi išsakyti ir Kultūros ministerija.
„Aš negaliu pasakyti, kodėl ji „nenori žaisti žaidimų“ ir ką ji turi mintyse. Negaliu pasakyti, ką ji čia inicijavo, kokius žaidimus. Buvo visokių nesklandumų kalbant apie projektą, buvo padaryta galbūt klaida, kai mes, skubėdami, įvykdėm 2018 metais darbus neturėdami tam pakankamai lėšų ir skolindamiesi jų iš kitos eilutės. Bet čia nebuvo jokio kriminalo. Vykdant didelius investicinius projektus natūralu, kad ne viskas vyksta sklandžiai“, – kalbėjo D.Kamarauskienė.
Rangovas: projektas vyksta labai ilgai
Muziejaus tvarkymo darbų rangovas – bendrovė „Naujoji Aleksoto statyba“. Kaip 15min sakė įmonės direktorius Valdas Juozas Zigmanta, sąmata auga dėl „užsakovo užgaidų“.
„Čia reikia ne manęs klausti. Jei sąmata didėja, ji dažniausiai didėja dėl užsakovo užgaidų, norų, pagerinimo, papildymo ar dar kažko. Negaliu daryti įtakos, kad jį augtų“, – kalbėjo V.J.Zigmanta.
Kalbant apie išaugusią sąmatą, vadovo nuomone, reiktų žinoti konkrečią darbų pozicija ir kodėl ji didėjo.
„Statyboje sąmatą sudaro ne viena dešimtis pozicijų. Jei žinočiau, kuri – pasakyčiau aiškiai, nes viską mintinai žinau. Tačiau per kurį laiką sąmata išaugo? Nuo 2006 metų? Tai jūs pagalvokit, juk dabar 2019 metai. Per trylika metų keitėsi litai į eurus, keitėsi įkainiai, keitėsi darbo užmokestis, didėjo darbo užmokesčio vidurkis.
Galiu pasakyti, kad niekada neišauga kaina, jei būna reguliariai skirti pinigai. Ar tai dveji metai, ar metai, ar pusantrų. Yra pinigai – padarai. Jei tik gabaliukais trupina, ir tu gali dirbti du mėnesius per metus, tai viską laiką nori nenori, ji išauga. Mes to objekto niekada nekonservavom, visą laiką jį prižiūrim. O jei būtume per tiek laiko du ar tris kartus konservavę, tai būtų dar išaugę“, – kalbėjo įmonės vadovas.
V.J.Zigmanta teigė, kad tiek metų besitęsiantis projektas iš tiesų vyksta nepaprastai ilgai.
„Bet man labai keista, kad direktorė dėl to išeina iš darbo, kad sąmata didėjo? Nežinau. Gal. Čia jai geriau matyt. Ji iš viso su statybininkais, kiek aš žinau, nelabai bendravo. Iš kur gali žinot, ką žmogus galvoja?“ – sakė įmonės vadovas.
O.Daugelis: „Nesuprantu priekaištų“
Direktorės pareigose I.Pukelytė pakeitė nuo 1992 metų muziejui vadovavusi Osvaldą Daugelį, apie kurio darbą I.Pukelytė netiesiogiai užsimena ir savo įraše. Nelaimėjęs pavasarį skelbto konkurso, O.Daugelis buvo įdarbintas muziejininku.
Antradienį kalbėdamas su 15min, O.Daugelis teigė, jog direktorės pasitraukimas, jo nuomone, nėra susijęs su muziejaus rekonstrukcijos projektu. O.Daugelis įvardijo įtampą kolektyve, taip pat akcentavo, kad blogai, kai direktoriumi paskiriamas „ne specialistas“.
„Istorinio pastato restauravimas nėra lengvas dalykas. Nepadarysi bet kaip. Ir problemos auga. Rangovai yra išrinkti konkurso būdu, jie darbus dirba ir reguliuoja. Pasakyti, kad dėl to ji išeina, tai... Nelabai suprantu“, – kalbėjo O.Daugelis.
Paklaustas, ar apie muziejaus tvarkymą tarp jo ir I.Pukelytės nebuvo tiesioginio pokalbio, O.Daugelis paklausė: „Kokiu būdu? Ji nieko neinformuoja ir nieko neklausia. Ji buvo labai viską žinanti. Tai ką aš galiu? Aš esu paprastas muziejininkas. Jei žmogus atėjo prisiimti atsakomybę, tai ir turi prisiimti atsakomybę.“
Pasak O.Daugelio, norėdama išsiaiškinti dėl sąmatos, direktorė galėjo kalbėtis su projekto vadovu Algimantu Rapaliu, kuris vadovauja rekonstrukcijos projektui, ir su pagrindiniu rangovu.
„Viskas yra parodoma, aktuojama. Visi darbai“, – kalbėjo O.Daugelis.
Buvęs vadovas taip pat teigė, jog visų darbų suplanuoti rekonstruojant seną ir vertingą pastatą neišeina – esą atsiranda nenumatytų išlaidų.
Jei žmogus atėjo prisiimti atsakomybę, tai ir turi prisiimti atsakomybę.
„Pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas. Iš gatvės pusės buvo tokios sienelės, kurias apžiūrėję ekspertai pasakė, kad jos nepatikimos. Dabar viską išliejo iš naujo. Atsiranda papildomų darbų. Čia gi visas kompleksas, ansamblis. Čia negali daryti chaltūros“, – kalbėjo O.Daugelis.
„Kultūros ministerija, kaip prioritetiniam objektui, galėjo jau seniai duoti daugiau pinigų ir viską užbaigti. O dabar pabarsto, pabarsto. Čiurlionį, sako, vežiojate po pasaulį, jis žinomas, ir žmonės iš pasaulio atvažiuoja – tai gerai. Tačiau kad suteiktų prioritetus? To nelabai matėsi“, – sakė O.Daugelis.
Mini įtampą komandoje
Kalbėdamas apie žmonių tarpusavio santykius į darbą atėjus I.Pukelytei, O.Daugelis teigė, kad darbuotojai esą buvo įtampoje, o jis pats jautėsi didžiausia rakštis akyje. „Čia ir ministerijos požiūris. Kaip gali paskirti ne specialistą? Čia turi būti specialistas“, – sakė buvęs įstaigos vadovas.
O.Daugelis minėjo, kad, jo žodžiais tariant, nuo naujos direktorės pabėgo perspektyvūs darbuotojai. Pasak pašnekovo, specialistai nori dirbti tuos darbus, kuriuos išmano: „O jiems sako: tu čia dirbsi. Šitaip nesidaro. Kiekvieno žmogaus potencialą reikia išnaudoti, nes jis tada bus geriausias“, – sakė O.Daugelis.
O.Daugelis akcentavo, kad jam dirbant su kolektyvu muziejus tapo žinomas Europoje: „O ne taip, kaip ji čia ruošiasi Pribaltikoje padaryti garsiausią. Ji sakė, kad padarys jį žinomiausiu muziejumi Baltijos šalyse. Aišku, nužeminti lygį visą laiką galima. Bet dabar muziejus juk jau žinomas net pasaulyje“, – sakė O.Daugelis.
Darbuotojai, pasak O.Daugelio, muziejui vadovaujant I.Pukelytei, gyveno įtampoje: „Patikėkite: ji ne šiaip sau mielai išeina. Ir aprėkdavo, ir bardavo. Aš čia net piršto nepridėjau, o ji man tiesiogiai nieko nėra pasakiusi, nes neišdrįsdavo“, – teigė O.Daugelis.
Kultūros ministerija: buvo pradėtas vidaus auditas
15min kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama paaiškinti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukciją, darbų sąmatą, taip pat išreikšti savo poziciją dėl darbuotojų kaitos.
Kaip rašoma Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus atsiųstame atsakyme, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus atveju yra kilę nemažai probleminių valdymo klausimų.
„Ministerija, siekdama juos spręsti, kėlė šiuos klausimus muziejaus vadovei. 2019 m. gegužės 14 d. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje buvo pradėtas vidaus auditas. Jo metu, nustačius galimus pažeidimus susijusius su muziejaus veiklos ir darbuotojų veiklos organizavimu, lapkričio 15 dieną buvo pradėtas darbo pareigų pažeidimo tyrimas.
Kultūros ministerija kreipėsi į muziejaus direktorę prašydama paaiškinimo, tačiau vietoje jo, lapkričio 27 dieną, buvo gautas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo.
Šis tyrimas nebuvo susijęs su muziejaus vykdomo investicinio projekto klausimu.
Pasitaiko daug atvejų kai projektų kainos išauga, ypač jeigu tie projektai vykdomi keliolika metų. Per daugiau nei trylika metų keitėsi darbų įkainiai, augo vidutinis darbuotojų darbo užmokestis, brango prekės. 2020 m. projekto užbaigimui numatyta skirti 830 tūkst. eurų“, – teigiama 15min atsiųstame ministerijos komentare.
