Kandidatų siūlymuose – kultūra kaip ekosistema, Žydų paveldo muziejus, dėmesys paveldosaugai
Paprašytas pasidalinti savo kultūros vizija, jei taptų miesto meru, koalicijos „Laimingas Vilnius“ kandidatas Artūras Zuokas siūlė įveiklinti kalėjimų pastatus: „Pastaruoju metu matau, kad valstybėje yra geras virsmas – kalėjimai tuštėja, bent jau pastatai, ir atsiranda daugiau vietos kūrybinėms industrijoms. <...>
Įsivaizduoju, kad Lukiškių kalėjimas tampa kūrybinių industrijų nauja vieta, kurioje vienas flygelis būtų skirtas knygų skaitytojų viešbučiui. Ką tai reiškia? Kad jūs ateinate į viešbutį, ten yra labai daug gerų knygų ir pasakote, atėję į recepciją: „Uždarykite mane 7 dienoms ir neišleiskite, nes aš tiesiog noriu knygas paskaityti ramiai, kad niekas man netrukdytų“, – kalbėjo A.Zuokas.
Pasak jo, svarbu keisti ir finansavimo sistemą, kad tęstinius kultūros projektus (kaip pavyzdį kandidatas pateikė meno mugę „ArtVilnius“) plėtojantys kultūros operatoriai gautų trimetį finansavimą. A.Zuoko teigimu, reiktų ir kad patalpų, kurias miestas skiria kultūrininkams, būtų daugiau, o jos rastųsi ne tik miesto centre.
A.Zuokas taip pat teigė besidžiaugiantis, kad į priekį juda koncertų salės ant Tauro kalno statyba, tačiau turėjo abejonių dėl jų finansavimo: „Galiu jau šiandien pasakyti, kad 50 mln., kurie numatyti biudžete, neužteks, jei norim parengti pasaulinio lygio kokybės pastatą.“
Gintautas Paluckas, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus, atkreipė dėmesį, jog kalbant apie mero vaidmenį tiek kultūros, tiek kitose srityse, svarbu nepamiršti, jog tai, kokia kryptimi toliau judės miestas, priklauso ir nuo savivaldybės tarybos.
„Bet jei tai priklausytų nuo manęs, aš pirmiausia norėčiau kultūrą matyti kaip tam tikrą ekosistemą. Ir čia reikėtų pirmiausia atlikti analizę ir pasverti, ar visos tos ekosistemos dalys – saviveikla, profesionalusis menas, komercinis menas ir kultūra – ar jos visos vystosi subalansuotai ir vienodai. Kodėl tai yra svarbu? Nes kaip ir gamtoje – jei mes norime genio, turi stovėti medis.
Vadinasi, jei norime turėti gerus kultūros vartojimo įpročius jaunų žmonių tarpe, turi būti ir mokyklose tos kultūros pakankamai, ir šeimoje, ir saviveiklos įvairūs būreliai bei neformalus ugdymas. Jei mes norime profesionalaus meno, kad gebėtų žmonės visuomenėje jį perskaityti, suprasti ir vartoti, turi būti ir komercinis, patrauklusis [menas], už kurį žmonės pinigus moka. Štai tokio nefragmentiško, ką kalbėjo A.Zuokas, bet būtent sisteminio požiūrio reikalauja kultūra, kad ji vystytųsi ir vystytų visuomenę sklandžiai, darniai ir tolydžiai“, – sakė G.Paluckas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į miesto merus Dainius Kreivys teigė turintis idėją Vilniuje įkurti Žydų paveldo muziejų.
„Žinau, kad Pietų Afrikos litvakų delegacijos buvo atvažiavusios netgi pas premjerą Skvernelį ir tą idėją siūlė, kad šalia konferencijų centro atsirastų didžiulis muziejus, kurį net siūlėsi finansuoti. Nežinau, kokia dabar situacija su tuo, bet aš tikrai manau, kad meras šitą idėją turėtų propaguoti, nes žydų paveldas yra didžiulis“, – kalbėjo D.Kreivys, taip pat akcentavęs būtinybę didinti kultūros finansavimą savivaldybės biudžete.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ į merus keliamas Liutauras Stoškus teigė, jog šiandien mieste kultūrai neretai pritrūksta dėmesio.
„Tas dėmesys, kuris skiriamas, yra daugiau chaotiškas, nestruktūriškas, dėl ko tada tenka kultūros darbuotojams įsirašyti į vieną ar kitą sąrašą, kaip, tarkim, „ArtVilnius“ organizatoriai, [įsirašę į] A.Zuoko sąrašą ir tada A.Zuokas pradeda reklamuoti „ArtVilnių“ kaip vieną svarbiausių renginių, kuriam reikia skirti dėmesį. Labai nesinorėtų, kad tokiais būdais organizuotume savo kultūrinius dalykus. Ir, manyčiau, kad to struktūriškumo trūkumas yra didžiausia problema. Jį būtų galima įgyvendinti visai nesunkiai, išskiriant profesionalų meną ir mėgėjišką arba laisvalaikio meną, ir atitinkamai sudarius savo programas, į kurias galėtų aplikuoti [kultūros operatoriai]. Sutinku, kad jos turėtų būti netrumpalaikės, ne vienerių metų programos“, – teigė L.Stoškus.
Virginijus Sinkevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, akcentavo paveldosaugos svarbą ir kvietė nepamiršti dviejų sukakčių – šių metų gruodį sueis 25-eri metai, kai Vilniaus senamiestis yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, kas, anot V.Sinkevičiaus, būtų puiki proga su užsienio ekspertais parengti naują paveldosaugos strategiją, o 2023-iaisiais Vilnius švęs 700-ąjį gimtadienį, kurio svarbiausiu akcentu, kandidato nuomone, turėtų tapti Tautos namų statybos pabaigtuvės.
„Man labai skauda dėl vienos gatvės Vilniuje, kuri, aš manau, yra nepakankamai gyva. Ko trūksta, kad ten būtų daugiau gyvybės? Trūksta kultūros. Ir mažiau ministerijų ten turėtų būti. Tai yra Gedimino prospektas. Ir pastatas, kur aš manau, jog turėtų būti įkutdinta kūrybinių industrijų erdvė, yra Centrinis paštas“, – dar vieną pasiūlymą pateikė V.Sinkevičius.
Pasak jo, svarbu kreipti ir daugiau dėmesio į mecenatystę: „Puiku, kad turime tokį pavyzdį kaip MO muziejus, bet šiaip mecenatystė Vilniuje yra nepakankamai išvystyta. Turbūt geras pavyzdys yra Frankfurtas, kur nekilnojamo turto vystytojai, priklausomai nuo nekilnojamo turto vertės, ypatingai miesto centrinėje dalyje, turi skirti dalį lėšų kultūrai. Tai padėtų ugdyti ir mecenatystės kultūrą, ir atsakingai pasižiūrėti į perlą, kurį turime – į mūsų paveldosaugą ir centrinę miesto dalį.“
Anot dabartinio miesto mero Remigijaus Šimašiaus, kuris į rinkimus eina su komitetu „R.Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, norint gyventi kritiškai mąstančių, laisvų žmonių bendruomenėje, reikia suteikti jiems progą „paragauti“ kultūros.
„Iš principo menininkas, būdamas laisva asmenybė, kitaip žvelgia į dalykus. Jei nuo vaikystės žmogus įpranta tai matyti ir vertinti, man atrodo, jis yra žymiai kritiškesnis, racionalesnis, laisvesnis ir sukuria geresnę visuomenę. Šia prasme man atrodo teisinga, kai sakoma, kad kultūros finansavimas yra gynybos finansavimo dalis, nes tokie žmonės yra atsparesni įvairioms grėsmėms ir iš kitur“, – sakė R.Šimašius, kuris savo tikslu įvardijo siekį, jog vilniečių paklausus, „koks yra tavo kultūrinis gyvenimas?“, kiekvienas jų, ypač jaunimas, turėtų atsakymą į šį klausimą.
Kultūra kaip investicija
Debatuose pradėjus diskutuoti apie investicijas į kultūrą, R.Šimašius atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės skiriamos lėšos kultūrai išaugo nuo 5 iki 9 mln. eurų. Šiandien tai yra kiek daugiau nei vienas procentas viso savivaldybės biudžeto.
„Mano supratimu, biudžetas per mažas. Manau, kad būtina didintį biudžetą ne mažesniais tempais negu buvo“, – sakė R.Šimašius.
D.Kreivys žadėjo, jog jei bus išrinktas, kultūrai skiriamas biudžetas padvigubės. „Bendras savivaldybės biudžetas didėja 3,5 proc., kultūrai – 1,2 proc. Didžioji to dalis išeina algoms. Įvairiems projektams savivaldybė išleidžia tik 1,6 mln., vidutinis projekto gaunamas finansavimas – 1,6 tūkst eurų. Mano manymu, to tikrai nepakanka. Biudžetas turi didėti. Ir reikšmingai. Aš sakau, kad jis turi dvigubėti per kadenciją. <...> Pirmiausia turėtų didėti lėšos projektinei veiklai. Kitas dalykas, turėtų didėti finansavimas Vilniaus visiems festivaliams, ypatingai jų tarptautinei sklaidai.“
L.Stoškus atkreipė dėmesį, jog ne viską verta matuoti pinigais: “Mes pakankamai neišnaudojam ryšių potencialo, kurį turim. Ar pakankamai išnaudojam garbės konsulus, kurie yra kitose šalyse, viešindami savo renginius? Ar mes pakankamai išnaudojam tas įsimintinas datas, kurios ateina? 25 metai, kai senamiestis įrašytas į UNESCO sąrašą – ar mes sugebam šitą žinią, kuri yra svarbi visuotinai, išviešinti tiek, kad galėtume atkreipti dėmesį į tai, kas yra mums svarbu? Ar pakankamai skiriame dėmesio 700 metų Vilniaus vardo paminėjimui? Yra krūva tokių renginių, kurie galėtų pasitarnauti skleidžiant Vilniaus vardą ir didžiajai daliai jų nereikėtų papildomos eilutės biudžetuose.
Aš neneigiu, kad Vilnius kultūrai mažai skiria [finansavimo], nes Vilnius skiria mažiau nei Kaunas ir Klaipėda. Bet turėtume atkreipti dėmesį, kad infrastruktūros kaštai ne visada reiškia indėlį į kultūros kiekį ar paslaugos suteikimą“ – sakė L.Stoškus.
V.Sinkevičius siūlė Vilnių paversti reprezentaciniu miestu tarptautinėje erdvėje: „Į Vilniaus fesitivalius reiktų pasižiūrėti kaip į galimus investicinius projektus, kurie galėtų atvežti į Vilnių daugiau turistų ir investicijų. Antras dalykas yra kinas. Kinas taip pat pritraukia dideles lėšas. Savivaldybei čia privalu bendradarbiauti su Lietuvos kino centru, atskleidžiant tarptautiniams prodiuseriams galimą Vilniaus potencialą ir čia kviesti juos proaktyviai filmuoti filmus ar serialas ir taip papildomai pritraukti lėšų. Trečias dalykas – mano jau minėta mecenatystė”, – teigė V.Sinkevičius.
Anot G.Palucko, kalbant apie biudžetą, operuoti konstantomis yra neatsakinga: „Tu nežinai nei kiek biudžetas kils, nei kiek kris. Jūs pasakysit dvigubai, aš pasakysiu trigubai, nes tai man šiandien nieko nekainuoja. <...> Kalbant apie kultūros finansavimą, deja, Vilniui kitų miestų atžvilgiu tenka 80 proc. nacionalinio kultūros finansavimo. Šitie skaičiai akis bado. Ir čia Kultūros ministerijos kai kurios iniciatyvos, kad ta kultūra pasiektų ir rajonus, buvo sveikintinos. Bet tai jau yra nacionalinės politikos dalis“, – sakė G.Paluckas.
A.Zuokas kvietė į kultūrą žiūrėti kaip į naudingą investiciją: „Manau, šiandien būtų prasmingiau kalbėti ne apie konkretų procentą, sumą, kurią miestas skirtų, bet labiau apie teisingesnį tų lėšų panaudojimą. <...> Vilniuje renginių labai daug, tačiau jiems reikalinga auditorija. Vadinasi, mums reikia turistų. Didžioji dalis mūsų renginių turi būti reklamuojami užsienyje.“
