Lietuvoje švelninant karantiną kai kurios kultūros įstaigos jau gali praverti duris, kitos kultūros iniciatyvos žalios šviesos dar laukia, tačiau jau dabar metas klausti – kaip kultūrai atsigauti po krizės? Kaip smunkant šalies ekonomikai kultūrai susigrąžinti savo mokų vartotoją? Kokius žingsnius svarbu žengti jau dabar bei kokių naujų iniciatyvų dar gali prireikti ateityje? Ir kiek už kultūros lauko tvarumą atsakinga valstybė, o kiek – pats kultūros laukas?
Šie klausimai bus svarstomi diskusijoje „Kaip kultūrai atsigauti po krizės?", kuriai suorganizuoti Kauno menininkų namams atspirties tašku tapo balandžio viduryje minėta Pasaulio kultūros diena – dėl karantino sąlygų ir bendro kultūros lauko sąstingio šįmet jos taip ir nebuvo galimybių atšvęsti.
Diskusijoje dalyvaus kultūros lauko profesionalės: Gintarė Masteikaitė, Julija Reklaitė, Virginija Vitkienė ir Živilė Etevičiūtė. Diskusiją moderuos portalo „15min" kultūros redaktorė Monika Gimbutaitė.
„Nepriklausomą profesionalų kultūros sektorių ištiko ne tik ekonominė, bet ir galimo stipraus nukraujavimo, bei pasitikėjimo valdžios institucijomis krizė. Krizės akivaizdoje vėl išryškėja stiprios kultūros politikos nebuvimas ir politikų požiūris į kultūrą, kuri dažnai paslepiama po „pramogos" sąvoka“, – teigia Lietuvos šokio informacijos centro, tarptautinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis" vadovė, festivalio „ConTempo" organizatorė, kultūros vadybininkė G.Masteikaitė.
Viešosios įstaigos „Kaunas 2022" direktorė, menotyros mokslų daktarė, meno istorikė ir kritikė V.Vitkienė šioje mus ištikusioje krizėje mato didelį žmogiškumo, bendrumo ir atsakomybės už kitą proveržį. Ir nors tai vyksta per skausmą, nepriteklius, siaučiant ekonominio nesaugumo nuotaikoms, bet, pasak jos, susikalbėjimo, empatijos, pagalbos - itin kūrybiškos - visuomenėje yra daug sodriau, nei buvo galima apčiuopti iki šiol.
„Mums – kultūros sektoriui – reikėtų nuo šios žemo starto/krizinės linijos atsispirti ir įsivesti pasitikrinimo barometrus, kiek mūsų veikla skatina bendrumo jausmą ir kūrybiškumą, kuris yra stipriausias įrankis, padedantis įveikti tiek socialines, tiek ekonomines krizes. Kamuoliukas mūsų pusėje“, – sako V.Vitkienė.
Anot tarpdisciplininio meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert" vadovės, buvusios Lietuvos kultūros atašė Italijoje (2015–2019 m.) ir humanitarinių mokslų daktarės J.Reklaitės, krizė kartu yra ir galimybė, nes krizės padeda atsirinkti kas svarbu, pažadina kūrybiškumą, sutelkia žmones ir institucijas, išryškina lyderius.
„Ši labai specifinė situacija, kurioje esame ir kurią galime labai sunkiai valdyti bei prognozuoti, pirmiausia galėtų tapti niša vizijoms apie kitą, naują, kitokį ir galbūt geresnį pasaulį kurti. Tai yra menininkų ir kultūros lauko prerogatyva ir tai yra mūsų funkcija bei pareiga. Labai norėtųsi, kad galėtume savo energiją, kuri dabar daugiausia orientuota išgyvenimui ir nesibaigiančiam perplanavimui, adaptavimuisi prie neapibrėžtos situacijos, skirti galvojimui kas toliau. Tikslas turėtų būti ne išbristi iš krizės ir kuo greičiau sugrįžti į prieš kelis mėnesius buvusią situaciją, o pasiekti, kad situacija būtų geresnė, kitokia“, – teigia J.Reklaitė.
Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Ž.Etevičiūtė pabrėžia, kad esama situacija yra puiki proga refleksijai ir ateities svajonėms: „Sunku pasakyti, ar kultūros lauke būtent šiuo metu išgyvename kažkokią išskirtinę situaciją, kurią galėtume pavadinti krize. Bet kokiu atveju, tai galėtų būti geras laikas sustoti ir apžvelgti situaciją. Geras laikas ne tik analizei, bet ir svajonei apie ateitį, gyvenimą pandemijai pasibaigus.“
Tai tik dalis diskusijos „Kaip kultūrai atsigauti po krizės?" įžvalgų – gegužės 13 d. 17 val. diskusijos dalyvės aktualizuos kultūros sektoriaus problemas ne tik su moderatorės M. Gimbutaitės pagalba, bet ir atsakinės į diskusijos žiūrovų užduodamus klausimus.
Diskusiją stebėti ir užduoti klausimus bus galima KMN Facebook paskyroje. Taip pat diskusiją tiesiogiai transliuos portalas 15min.
