L.Ruokytė-Jonsson pristatė dešimtmečio kultūros strategiją: siūlomas naujas kultūros įstaigų tinklo modelis

Likus porai dienų iki atstatydintos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson darbo pabaigos, ji ketvirtadienį pristatė Lietuvos kultūros strategiją 2019–2030 metams. Vienas ryškiausių pokyčių joje: siūloma kultūros įstaigų tinklo pertvarka, į modelį įtraukiant kultūros politikos įgyvendinimo tarpininką – agentūrą.
Liana Ruokytė-Jonsson
Liana Ruokytė-Jonsson / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Gruodžio pradžioje premjero Sauliaus Skvernelio atstatydinta L.Ruokytė-Jonsson prezidentės D.Grybauskaitės prašėsi būti paliekama pareigose ilgiau, kad galėtų parengti kultūros strategiją, numatytą Vyriausybės programoje. Darbą ministerijoje L.Ruokytė-Jonsson baigia šią savaitę.

L.Ruokytė-Jonsson: pagal strategiją bus rengiamas kultūros politikos pagrindų įstatymas

L.Ruokytė-Jonsson spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, jog neretai kyla klausimas, kodėl pirma pristatoma strategija, o ne kultūros pagrindų įstatymas. Pasak jos, šiuo atveju remiamasi tarptautinėmis rekomendacijomis, kuriose minima, jog Lietuvoje egzistuoja perteklinis reguliavimas įstatymais.

„Atsižvelgdami į šias pastabas, strateginiam dokumentui suteikėme daugiau svorio. Pagal jį ir bus rengiamas kultūros politikos pagrindų įstatymas“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.

Pasak jos, rengiant strategiją buvo remiamasi tiek Lietuvos geraisiais pavyzdžiais, tiek gerosiomis užsienio praktikomis, buvo atlikta galimybių studija.

Ministrė spaudos konferencijoje teigė, jog pagrindinis strategijoje įvardijamas tikslas – „įtrauki kultūra atvirai visuomenei ir gyventojų gerovei“. Strategija apima tris pagrindines kryptis: „subalansuotą ir integralią kultūros politiką“,“ „kūrybingą asmenybę ir stiprios tapatybės visuomenę“ bei „ekonominę vertę kuriančią kultūrą“.

Strategijoje formuojama tokia kultūros vaidmens vizija:

1. Lietuvos gyventojams kokybiškos kultūros paslaugos prieinamos tolygiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos;

2. Miestai veikia kaip gyvybingi kultūros židiniai. Jų dinamiškas kultūrinis gyvenimas prisideda prie regionų patrauklumo;

3. Kultūros sektoriuje dirbantys bei kultūrą kuriantys asmenys gauna deramą atlygį už savo darbą. Sektoriaus darbo vietos konkurencingos, sudaromos galimybės kūrybai ir profesiniam tobulėjimui;

4. Kultūrinės veiklos įtraukia gyventojus, suteikia galimybes vystyti savo kultūrinius ir kūrybinius gebėjimus, praturtinti savo asmenybę;

5. Kultūros paveldas visuomenėje suvokiamas kaip kiekvieno tapatybę įprasminantys ištekliai, paveldas aktualizuojamas aktyvaus dialogo forma tarp visų suinteresuotų pusių;

6. Kultūrinės veiklos stiprina visuomenės solidarumą. Visuomenė aktyviai dalyvauja viešajame diskurse, išsaugodama, įprasmindama ir aktualizuodama savo istoriją, kurdama ir stiprindama daugiakultūrės Lietuvos tapatybę ir tradicijas;

7. Kultūrinėse veiklose tolygiau dalyvauja skirtingo amžiaus ir lyties žmonės, įvairioms socialinėms grupėms priklausantys asmenys;

8. Kultūros išteklių panaudojimas numatomas kitų sektorių politikose, kuriant jose papildomas vertes.

Su visu kultūros strategijos projektu galite susipažinti čia.

Siūloma įsteigti kultūros politikos įgyvendinimo tarpininką – agentūrą

„Kultūros strategijos dėmesio centre ne kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarka, ne pastatai, ir ne lėšų dydis jiems išlaikyti. Strategija neaptaria kiekvieno kultūros segmento problematikos. Strategijos centre yra žmogus“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Vis tik vienas įdomiausių siūlymų, pateiktų strategijoje, kaip tik yra susijęs su kultūros įstaigų tinklo pertvarka, kurioje atsiranda kultūros politikos įgyvendinimo tarpininkas – agentūra.

Paklausta, kodėl randasi naujos agentūros poreikis, L.Ruokytė-Jonsson per daug plėstis nenorėjo.

„Nesileisiu į pertvarkų diskusijas, bet agentūrizavimas reikalingas, nes yra daug įstaigų, kurios atlieka ne joms skirtas funkcijas. Kitas dalykas, mes kalbam apie kompetencijų kėlimą. Turime turėti kažkokias motinines kompetencijų kėlimo atsakingas institucijas. Dabartinis agentūrizavimo pavyzdys, kuris jau dabar vyksta, yra nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – jie puikiai tvarkosi su visu bibliotekų tinklu ir yra atsakingi už jų kompetencijos kėlimą. Labai gerai viskas pradeda veikti, kai yra vienas šeimininkas. <....> Bet dabar nenorėčiau į detales leistis, nes tai yra jau kito žingsnio kalba“, – teigė L.Ruokytė-Jonsson.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Liana Ruokytė-Jonsson
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Liana Ruokytė-Jonsson

Kultūros strategijoje numatomos šios kultūros ir meno įstaigų kategorijos:

  1. Regioniniai kompetencijų centrai (biudžetinės įstaigos);

  2. Specializuotos įstaigos (valstybės biudžetinės įstaigos);

  3. Viešosios kultūros ir meno įstaigos (valstybė vienas iš steigėjų);

  4. Savivaldybių viešosios kultūros ir meno įstaigos (valstybė prisideda užtikrinant tam tikros funkcijos finansavimą);

  5. Savivaldybių kultūros ir meno įstaigos.

L.Ruokytės-Jonsson teigimu, svarstant apie strategiją svarbu atsižvelgti ir į finansinius išteklius: „Kultūros ministerijos biudžetas kitiems metams yra 209 mln. eurų. Jei galvosime į ateitį, didelės tikimybės, kad jis drastiškai didės, nėra. Kad jis mažės, turbūt, daugiau tikimybės.“

Pasak ministrės, jei biudžetas lygiomis dalimis būtų skirstomas visoms biudžetinėms įstaigoms, pritrūks išteklių nevyriausybiniam sektoriui, kurio potencialą pabrėžė L.Ruokytė-Jonsson, naujų priemonių ir tikslų įgyvendinimui. Dėl šios priežasties ji taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę atsisakyti perteklinių funkcijų ir struktūrų bei pritraukti finansus iš kitų šaltinių.

Ministrė neabejojo, jog skirtingų kultūros sektorių atstovai turės savų įžvalgų bei pastabų bei vylėsi, kad į jas bus atsižvelgta.

„Planavome rengti konsultacijas – tikiuosi, kad nauja vadovybė tęs mūsų planą. Per sausį, iki vasario vidurio turėtų įvykti viešos konsultacijos. Tuomet bus iškristalizuota, kas pasiteisina, kas ne. Tarkim, pirmasis konsultacinis posėdis, įvykęs antradienį, parodė, kad nuomonės iš tikrųjų yra labai skirtingos. Pirmoji kryptis – subalansuota ir integrali kultūros politika – manau, sukels daugiausia diskusijų“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.

Nuo kitos savaitės kultūros ministro pareigas pradeda eiti Mindaugas Kvietkauskas. Paklausta, ar yra tikra, jog naujasis ministerijos vadovas toliau dirbs su jos pristatyta strategija, L.Ruokytė-Jonsson sakė: „Būsimasis buvo mano kolegijos narys, tai iš tikrųjų šaunus žmogus, tikrai gerai gaudosi kultūros politikoje. Aš manau, kad jis susipažins su dokumentu. Padėsim, kiek galėsim. Suprantu, kad yra sunku pradėti darbą, kai dokumentas jau įgavęs savo kūną, bet tikiu, kad būsimasis ministras tikrai neuždarys į stalčių šios strategijos, nes jis pats labai gerai supranta, kaip šio dokumento mums reikėjo.”

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs