Kaip pranešė ministerija, viena iš aptartų temų – Lietuvos tremtinių masinių kapų Rusijoje ir Antrojo pasaulinio karo karių laidojimo vietų Lietuvoje sutvarkymas.
„Kultūros ministrė atkreipė dėmesį, kad šią veiklą reglamentuoja teisės aktai. Kapų tvarkymas yra išskirtinė savivaldybių teisė, todėl šiuo klausimu reikia ieškoti geranoriško sutarimo su savivalda“, – teigiama pranešime.
Pasak pranešimo, ambasadorių priėmusi ministrė taip pat kalbėjosi su juo apie Kristijono Donelaičio muziejaus Karaliaučiuje tvarkymą, aptarė galimybes grąžinti archyvus ir kultūros vertybes.
Ministrė taip pat paprašė ambasadoriaus tarpininkauti tvarkant Donelaičio muziejų Karaliaučiuje, „kad tam daugiau dėmesio skirtų Kaliningrado srities administracija bei Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejus“ kurio filialas ir yra lietuvių literatūros klasiko muziejus.
Esame pasirengę skirti lėšų muziejui sutvarkyti, tik reikia, kad aktyviau įsitrauktų srities administracija ir muziejus.
„Esame pasirengę skirti lėšų muziejui sutvarkyti, tik reikia, kad aktyviau įsitrauktų srities administracija ir muziejus“, – cituojama L.Ruokytė-Jonsson.
Anot pranešimo, kultūros ministrė pažymėjo, kad Lietuvos kultūros institucijos, menininkai palaiko gana glaudžius santykius su partneriais Rusijoje, jie plėtojami tarp atskirų Lietuvos ir Rusijos muziejų, teatrų, koncertinių organizacijų. Lietuvos kino centras iš Rusijos Federacijos valstybinio kino fondo „Gosfilmfond“ yra įsigijęs 37 lietuviško kino paveldo kopijas.
„Taip pat buvo pasikeista nuomonėmis apie šiuo metu rengiamas tarpvalstybines sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros srityje ir dėl karo bei represijų aukų kapų tvarkymo. Ministrės L.Ruokytės-Jonsson teigimu, Lietuvai rūpi, jog sutarčių dokumentuose atsispindėtų tokie svarbūs dalykai, kaip archyvų ir kultūros vertybių grąžinimas“, – teigia ministerija.
Kultūros paveldo departamentas praėjusią savaitę skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą sovietų karius Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ – pasak departamento, tai padaryta nesilaikant galiojančių nuostatų suderinti veiksmus su Lietuvos Kultūros, Užsienio reikalų ministerijomis. Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad perlaidojimui savivaldybė leidimą yra davusi, bet antkapis, ant kurio – ir penkiakampė žvaigždė, nebuvo suderintas su miesto administracija. Organizacijos atstovai tikina, kad karių palaikai aptikti prieš kelerius metus, todėl perlaidoti vadovaujantis ankstesniais teisės aktais.
Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.