LXXI Vilniaus aukcionas: meno kūriniuose – paguoda ir nusiraminimas
Turėjęs nešti bundančio pavasario žinią, 2022 m. kovo 25 d. Samuelio Bako muziejuje vyksiantis LXXI Vilniaus aukcionas atkeliauja su stipriu vienybės jausmu ir palaikymu Ukrainai, taikos viltimi bei tikėjimu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu menas padės rasti paguodą ir nusiraminimą.
„Prieš metus galvojome, kad pandemija – baisiausia, kas galėjo nutikti. Nespėjom iki galo jos išgyventi, o jau – naujas viso Vakarų pasaulio vertybių išbandymas tankais ir krauju. Mes turime galimybę džiaugtis ateinančiu pavasariu, kuris sykiu žymi karą, vykstantį istorinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Visos mintys su jais, broliais ir sesėmis ukrainiečiais. Slava Ukraini!“ – sako Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė, vildamasi, kad taika nugalės, o jos siekiant, menas bus vienu iš paguodos ir nusiraminimo šaltinių.
Dėl šios priežasties LXXI Vilniaus aukciono meno vertybių rinkinys gana ramus, tačiau įvairus: jį sudaro septynios rubrikos, iš viso – 170 lotų. Siūlomoje kolekcijoje yra nemažai Vyganto Paukštės, Algio Griškevičiaus, Leopoldo Surgailio (1928–2016), Leonardo Gutausko (1938–2021), Stasio Eidrigevičiaus, Romualdo Rakausko (1941–2021), Domicelės Tarabildienės (1912–1985) darbų. Tematika atliepia laikmetį: grėsmės nuojautos, Užgavėnių personažų kaukės, malda, kasdienybė ir viltis.
Susipažinti ir iš arčiau apžiūrėti visą Vilniaus aukciono vertybių kolekciją bus galima nuo 2022 m. kovo 23 d. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) įrengtoje ekspozicijoje.
Rekomenduoja nekviesti į Rusijos kūrėjų, išskyrus smerkiančius V.Putino režimą
Kovo 3 d. Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos išplatino rekomendacijas viešosioms ir privačioms kultūros įstaigoms, asociacijoms bei renginių organizatoriams laikinai apriboti bendradarbiavimą ir nekviesti į Lietuvą Rusijos atlikėjų ir kultūros veikėjų.
Išskyrus tuos, kurie viešai pasmerkė Kremliaus režimo karinę agresiją prieš Ukrainą ir demokratinį pasaulį.
Dubajuje EXPO tylos minutė karo Ukrainoje aukoms atminti
Ketvirtadienį, Lietuvos paviljone pasaulinėje parodoje EXPO 2020 Dubajuje, Jono Staselio fotografijų parodos „Inlumino“ atidarymas prasidėjo tylos minute, skirta karo Ukrainoje aukoms atminti. Parodos atidarymas iškart pasisuko humanizmo tema, kuri Lietuvos fotografijai yra artima.
Pasaulinėje parodoje, kartu su Lietuva, kelios šalys, palaikydamos demoniško agresoriaus užpultą Ukrainą ir jos žmonės, iškėlė Ukrainos vėliavą šalia savosios. Ukrainos paviljone lankytojams skirta siena kurioje galima palikti palaikymo užrašus arba išsakyti juos, kuriuos įamžina video operatorius.
Fotografijų serijos „InLumino“ kūrybos metu išsigrynino temos: vertybių krizės tapsmas socialinio peizažo dalimi, amžina moralumo gravitacija ir etikos atmosfera - tikėjimas, viltis ir meilė.
Kauno miesto simfoninis orkestras ir J.Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai dedikuoja koncertą Ukrainos vaikams
„Šiais metais tradicinį Kauno miesto simfoninio orkestro ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių koncertą skiriame Ukrainos vaikams. Šiomis dienomis visi stengiamės prisidėti prie Ukrainos ir jos žmonių palaikymo, tai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir mūsų jaunimui, vaikams. Pasitelkdami savo gebėjimus ir talentą, jaunieji gimnazistai nori nusiųsti muzikinį palaikymą savo bendraamžiams Ukrainoje. Penktadienio vakarą ateikite į Kauno filharmoniją ir prisidėkite prie mūsų jaunųjų atlikėjų iniciatyvos“ – kviečia koncerto organizatoriai.
„Mes, Lietuvos vaikai, matydami, kaip Ukrainos žmonės myli ir gina savo Tėvynę, žavimės jų narsa. Juk kovotojai – tai tėvai, broliai, seneliai. Suprantame, ką šiuo metu išgyvena Ukrainos vaikai. Reiškiame jiems gilią pagarbą ir siunčiame savo širdžių šilumą!“ – sako altu koncerte grosianti Marija.
„Atėjo pavasaris, kartu atsinešdamas džiaugsmą, šilumą bei svajones. Tegul muzika padeda skleistis gėriui, pernešdama jį iš širdies į širdį! Šlovė Ukrainai!“ – šviesiomis mintimis dalinosi jaunoji fleitininkė Taja.
„Išlikite stiprūs ir vieningi , tikėkitės geriausio!” – linkėjo violončele griešianti Smiltė.
Tegul muzika padeda skleistis gėriui, pernešdama jį iš širdies į širdį!
Jaunųjų J.Naujalio muzikos gimnazijos atlikėjų partnerystė su Kauno miesto simfoniniu orkestru yra labai brangi ir džiugi. Gabiausieji moksleiviai Kauno filharmonijos scenoje turi galimybę pasijusti tikrais atlikėjais, o koncertų publika pirmoji gali susipažinti su ryškiausiomis J.Naujalio muzikos gimnazijos „žvaigždutėmis“ – talentingais tarptautinių konkursų laureatais, įvertinti jų muzikalumą ir artistiškumą.
Koncertas „Naujaliukai ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Skirta Ukrainos vaikams“ vyks kovo 4 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Kaune ar kituose Lietuvos miestuose prieglobstį radusioms ukrainiečių šeimoms įėjimas į koncertą nemokamas.
„Scanorama“ smerkia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą
„Reikšdama pagarbą demokratinėms ir humanistinėms vertybėms, dvidešimt metų formuojančioms festivalio veiklos kryptį, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ smerkia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir grubius žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus prieš jos gyventojus.
Palaikome Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo vyriausybę. Prezidente, Jūs visam pasauliui įrodėte, kad herojai nėra tik simboliniai filmų veikėjai.
Prieš įsiplieskiant karui Ukrainoje, šiuo pagrindu atsisakėme pasiūlymo bendradarbiauti su Rusijos kino festivaliu.
Kviečiame nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos ir Baltarusijos kino gamybos ir platinimo kompanijomis, nešančiomis finansinį pelną dabartiniam šalies režimui ir jį palaikantiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Prieš įsiplieskiant karui Ukrainoje, šiuo pagrindu atsisakėme pasiūlymo bendradarbiauti su Rusijos kino festivaliu (Russian Film Festival) ir surengti jų filmų programą „Scanoramoje“
Palaikome kino menininkus, atvirai kritikuojančius totalitarines valdymo formas ir oficialiuosius Rusijos bei Baltarusijos režimus – jų kūriniams ir asmenybėms skyrėme didelį dėmesį kiekvienų metų festivalio programoje ir pažadame stiprinti šią tradiciją.
Palaikome rusų ir balatarusų kino menininkus, atvirai oponuojančius oficialiesiems savo šalių ir jų prezidentų Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos – režimams.
Todėl priėmėme sprendimą skirtingose Lietuvos namų kino platformose palikti du mūsų platinamus rusų filmus – Andrejaus Zvyagintsevo „Nemeilę“ ir Kantemiro Balagovo „Ilgšę“. Jų režisieriai atvirai kritikuoja savo šalies režimą, o minėtuose kūriniuose reflektuoja jo formavimosi procesus ir padarinius. Manome, kad tokių kūrinių sklaida rusų kalba prisideda prie rusakalbių Lietuvos gyventojų politinio sąmoningėjimo didinimo. Pajamas, gautas už šių filmų rodymą, skirsime nevyriausybinei organizacijai „Blue / Yellow“, remiančiai Ukrainos gynybos pajėgas.“
Lietuvos rašytojų sąjungos raginimas
„Kreipiamės į viso pasaulio rašytojų organizacijas, leidėjus, literatūros festivalius, kviesdami nutraukti visus ryšius su Rusijos rašytojų sąjunga ir visais jos nariais.
Agresijos ir karo su Ukraina akivaizdoje Rusijos rašytojų organizacija stojo Putino valdžios pusėn.
Agresijos ir karo su Ukraina akivaizdoje Rusijos rašytojų organizacija stojo Putino valdžios pusėn, prisijungdama prie oficialiosios Rusijos melo ir dezinformacijos srauto, savo laikraštyje „Literaturnaja gazeta“ 2022 vasario 28 dieną paskelbdama kreipimąsi, teisinantį ir palaikantį kruviną Rusijos agresiją, kurį, be kitų, pasirašė Rusijos rašytojų sąjungos vadovai ir daugelis jos narių.
Šiame pareiškime ciniškai iškraipomi faktai apie Rusijos ilgai planuotą ir dabar vykdomą Ukrainos okupaciją. Karas, kurio metu rusų armija taikiniais tikslingai renkasi civilių gyvenamus namus, vaikų ligonines, prekybos centrus bei muziejus, minėtame pareiškime vadinamas „rusų specialiąja operacija, skirta tam, kad pasaulyje įsigalėtų taika.“ Šiame pranešime be kitų melų ir tikrovės neatitinkančių teiginių randame ir tokių pavojingų iškraipymų kaip antai: „Džiaugiamės matydami, kad daugelis ukrainiečių praregi ir sutinka rusų armiją su vėliavomis.“ Tolesnis bendravimas su tokias ir panašias melagienas skleidžiančia Rusijos Rašytojų sąjunga ir jos nariais prilygtų žudikiškos Rusijos politikos palaikymui.
Raginame viso pasaulio literatūros ir kultūros organizacijas nutraukti bet kokius ryšius ar bendradarbiavimą su Rusijos karą Ukrainoje palaikančiomis valstybinėmis Rusijos Federacijos institucijomis“, – rašoma LRS pranešime spaudai.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Lietuvos fotomenininkų sąjunga, reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, smerkia smurtinius veiksmus kitos valstybės teritorijoje bei visomis išgalėmis siekia prisidėti prie ukrainiečių pasipriešinimo. Solidarizuodamiesi su Ukraina fotomenininkai kaip organizacija ir asmeniškai įvairiais būdais remia šalies kovotojus.
Kovo 4 d. (penktadienį) nuo 16 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Rotušės a.)) vyks fotomenininkų paaukotų darbų bei publikacijų pardavimas. Visos surinktos lėšos bus pervestos organizacijoms Mėlyna ir Geltona, Raudonasis Kryžius. Tad jei vis pasvajoji apie orginalų fotografo darbą savo namų interjere, šiandien pats laikas įsigyti! Tarp parduodamų darbų - Lietuvos fotografijos legendos Antano Sutkaus, šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Remigijaus Treigio fotografijos, Lietuvoje gyvenančio ir kuriančio ukrainiečio Valentyn Odnoviun publikacijos bei daugelio kitų Lietuvos fotografijos klasikų, jaunosios kartos autorių riboto tiražo ar vienetinių darbų.
Fotografijų pristatymas vyks kovo 4 d. (penktadienį) 16 val., darbus bus galima įsigyti nuo 16 iki 18 val. arba šeštadienį nuo 12 iki 16 val.
Už fotografijas galima atsiskaityti ir pačiam asmeniškai padarius pavedimą organizacijai „Mėlyna ir Geltona“ bei pateikus bankinio pavedimo patvirtinimą.
Ministrai kviečia kultūros įstaigas aktyviai į savo veiklas įtraukti Ukrainos pabėgėlius
Kultūros ministras Simonas Kairys ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė drauge kreipiasi į Lietuvos kultūros įstaigas, kviesdami jas į savo veiklas kuo aktyviau įtraukti ukrainiečius, kurie prasidėjus karinei Rusijos Federacijos agresijai laikinai turėjo palikti savo namus Ukrainoje ir rado prieglobstį Lietuvoje.
Kultūros įstaigos kviečiamos sudaryti ukrainiečiams visas reikiamas sąlygas lankytis kultūros įstaigose, renginiuose, programose, o ypač vaikams ir jaunimui.
Dauguma kultūros įstaigų Lietuvoje aktyviai rengia įvairius edukacinius užsiėmimus vaikams, kurie sulaukia didžiulio susidomėjimo. Ministrai kviečia įstaigas į šiuos užsiėmimus aktyviai įtraukti ir pabėgėlių vaikus.
Lietuvos kino centras
Reaguodamas į Rusijos agresiją ir suverenios tautos teritorinį vientisumą pažeidžiančią invaziją į Ukrainą, Lietuvos kino centras siekia išreikšti palaikymą Ukrainos kino kūrėjams ir kviečia Lietuvoje veikiančias kino ir kitas audiovizualines įmones, turinčias laisvų darbo vietų, jas suteikti kino industrijos profesionalams iš šiuo metu karo niokojamos šalies.
Visus turinčius darbų pasiūlymus kino ir televizijos industrijos profesionalams iš Ukrainos kviečiame juos registruoti čia. Ši informacija bus perduodama į pradėtą kaupti tarptautinę duomenų bazę, kurioje bus galima rasti laisvus darbo pasiūlymus Ukrainos kino kūrėjams visoje Europoje.
Valdovų rūmų muziejus
Valdovų rūmų muziejuje prasideda aštuntasis tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis ir pirmasis jo koncertas skiriamas broliams ir sesėms Ukrainoje palaikyti. Visos už koncerto bilietus surinktos lėšos bus pervestos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai ir skirtos už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, rašoma Valdovų rūmų muziejaus pranešime spaudai.
Šeštadienį, kovo 5 d. 18.00 val., Marco Scacchi senosios muzikos festivalį pradės Lenkijos a cappella karaliais vadinami „Affabre Concinui“ – išskirtinio talento, fenomenaliais vokalo įgūdžiais garsėjantys atlikėjai. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ansamblis atliks Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skambėjusią muziką.
Alytaus miesto teatras kviečia prisijungti prie solidarumo iniciatyvos
Palaikydamas kūrėjus, Alytaus miesto teatras kviečia prisijungti prie solidarumo iniciatyvos „Lietuvos teatrai – Ukrainos teatralams“. Sekmadienį, kovo 6 d., 18 val. teatre bus rodomas ukrainiečių režisieriaus Stas Zhyrhov spektaklis „Marytė“ bei susitikimas su režisieriaus šeima.
„Sunkiausia, kai tavo artimieji ne kartu, kai nežinai ar juos pamatysi. Turime apsijungti, padėti vieni kitiems. Dabar darysiu viską, kad palaikyčiau kultūros veikėjus, likusius Ukrainoje“, – su ašaromis kalba režisieriaus žmona Kijevo „Golden gates“ teatro vadovė Ksenia Romashenko, kartu su sūnumi jau pasiekusi Alytų.
Visos už spektaklį surinktos lėšos bus paaukotos Ukrainos teatralams.
Kaip sako Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, „labai kviečiame palaikyti šią iniciatyvą ir įsigyti bilietą į spektaklį, pakvieti kitus tai padaryti. Patikėkite, tai taip svarbu Ukrainos menininkams, kurių ginklas – kultūra, atimtas iš jų ir visų žmonių gyvenimo“.
Prisijungti prie solidarumo iniciatyvos kviečiami ir kiti Lietuvos teatrai. Palaikomas nuolatinis ryšys su Ukrainos menininkais ir kūrėjais, sudaromi jų sąrašai ir konkrečios pagalbos poreikis.
MO muziejus
MO muziejus šį šeštadienį, kovo 5 d., 16 val. kviečia klausytis specialios psichiatro, psichoterapeuto prof. dr. Eugenijaus Laurinaičio paskaitos apie šiandien mus visus slegiantį nerimą. Muziejus taip pat reiškia paramą Ukrainai ir visas praėjusią savaitę surinktas lėšas – beveik 9 000 eurų – už MO muziejaus bilietus skirs Ukrainai paremti.
Muziejaus atstovai teigia matantys didžiulį poreikį šiuo itin nerimastingu laiku kalbėtis, ieškoti būdų atrasti vidinę pusiausvyrą ir matyti situaciją ramiai. Todėl iš karto, kai ketvirtadienį prasidėjo karas Ukrainoje, nusprendė ne tik lėšas už muziejaus bilietus aukoti Ukrainai, bet ir grįžti prie pranešimų bei pokalbių su ekspertais bei profesionalais apie emocinę sveikatą.
E.Laurinaičio paskaita taip pat bus transliuojama gyvai ir MO muziejaus feisbuko paskyroje, kad kuo daugiau žmonių šiuo nerimastingu laiku galėtų ją išgirsti.
Išreikšdami paramą Ukrainai, ketvirtadienį, kai tik prasidėjo Rusijos atakos Ukrainoje, MO muziejaus atstovai nusprendė visus surinktus pinigus už MO muziejaus bilietus skirti Ukrainai paremti. Per praėjusią savaitę iš viso surinkta 8 812 eurų. Šią sumą MO muziejus perves fondui „Blue/Yellow“.
Artimiausiu metu MO muziejaus atstovai taip pat planuoja vystyti edukacines programas, kuriose daugiau dėmesio bus skiriama Ukrainai, jos istorijai, taip pat emocinio intelekto edukacijoms. Muziejus sieks, kad šios edukacijos pasiektų kuo daugiau Lietuvos moksleivių, taip pat ieškos būdų užtikrinti muziejaus ir edukacijų prieinamumą pabėgėliams iš Ukrainos ir Lietuvoje gyvenantiems Ukrainos piliečiams.
Spektaklio „Neišmoktos pamokos“ pinigai už bilietus keliaus į Ukrainą
Kovo 1 d. režisierius Aleksandras Špilevojus savo feisbuko sienoje paskelbė:
„Poryt (kovo 3 d.) Vilniuje įvyks spektaklis-koncertas „Neišmoktos pamokos“, į kurį visiškai nustojau kviesti žiūrovus, kai prasidėjo karas. Neapsivertė liežuvis kviesti į teatrą žmonės, kai šalia vyksta tokie dalykai. Iš tikrųjų net pradėjau galvoti, jog ir pats šiuo laikotarpiu turėčiau užsiimti kitokia veikla. Bet... Nurimęs pamėginau rasti būdų, kaip galiu būti naudingas gyvendamas ir veikdamas tai, ką iš tikrųjų moku?
Susitarėme su spektaklio komanda, kad atsisakysime savo honorarų.
Tokiu būdu susitarėme su spektaklio komanda, kad atsisakysime savo honorarų ir visus iš bilietų uždirbtus pinigus pervesime humanitarinę pagalbą ukrainiečiams teikiančiai organizacijai, sukūrusiai programą „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai!“
Paprastai spektaklio paruošimui samdome scenos technikus, padedančius pakabinti scenografijos kėdes virš mūsų galvų ir įrengti sceną. Šį sykį to nedarysime, tad labai ieškau trijų žmonių, poryt ryte pasiraitosiančių rankoves ir prisijungsiančių prie manęs fiziniam darbui. Už tai galėsiu padovanoti kvietimus į kitus savo spektaklius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje arba Šiauliuose.
Ir, žinoma, kviečiu žiūrovus, prisidėsiančius prie mūsų sumanymo, paremsiančius Ukrainos žmones ir pamatysiančius galingą užtaisą turintį spektaklį-koncertą, kuriame šį sykį turėsime ir spec. skyrių – geografijos pamoką, kuriame visi drauge nurodysime kryptį RUSŲ KARINIAM LAIVUI!
Būsiu labai dėkingas už pasidalinimą ir prisijungimą prie mūsų iniciatyvos!“
VDA rengia meno kūrinių mugę Ukrainai paremti
Kovo 1 d. Vilniaus dailės akademija (VDA) informuoja apie rengiamą mugę, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos užpultos ir besiginančios Ukrainos žmonėms. Mugės metu galima bus įsigyti VDA studentų ir dėstytojų sukurtų meno kūrinių, o visi už parduotus kūrinius gauti pinigai bus pervesti organizacijai Blue/Yellow.
Šiandien startuoja VDA Vilniaus fakulteto Grafikos katedros rengiama meno kūrinių mugė, kurią gali aplankyti visi norintys. Mugė vyks iki kovo 5 d. Vilniaus dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose (prie Vilnelės), Šachmatinėje salėje (Malūnų g. 5, Vilniuje).
Mugėje Ukrainai paremti Vilniaus dailės akademijos studentai ir dėstytojai siūlys įsigyti įvairių meno kūrinių – nuo atvirukų iki didelių paveikslų. Atsiskaityti bus galima tiek grynaisiais pinigais, tiek ir tiesioginiu pavedimu. Visi už parduotus meno kūrinius surinkti pinigai us pervesti ir Ukrainos žmones pasieks per organizaciją Blue/Yellow.
Renginio metu menininkai ne tik prekiaus savo kūryba, bet ir kurs Ukrainą palaikančią atributiką, kuri pravers solidarumo akcijose bei protestuose.
Mugė veiks: kovo 1 d. nuo 17.00 iki 20.00 val., o kovo 2–5 dienomis – nuo 12.00 iki 20.00 valandos.
Taip pat VDA kviečia jungtis prie meninės solidarumo su Ukrainos žmonėmis iniciatyvos ir pastatų langus apklijuoti gelsvos arba geltonos spalvos juostomis. Nesudėtinga ir lengvai kiekvienam įgyvendinama instaliacija ne tik rodo paramą kovojantiems Ukrainos žmonėms, bet ir primena svarbius įvykius Lietuvoje.
Sprogimų ir pabūklų salvių metu ant langų stiklų klijuojamos juostos gali sušvelninti smūgines bangas ir apsaugoti ne tik langų stiklus, bet ir žmones nuo didelių stiklo šukių. Įsisiautėjus karui Ukrainoje, tokias juostas Vilniaus dailės akademijos pastatų languose išklijavo dėstytojų ir studentų bendruomenė.
Mintis tokiu būdu pareikšti solidarumą Ukrainos žmonėms kilo ukrainiečių kilmės menininkui ir VDA doktorantui bei dėstytojui Valentynui Odnoviunui. Jis kartu su Akademijos bendruomene atkreipia dėmesį į būtinybę padėti vieni kitiems ir ypač ginantis nuo agresorių. „Užpultos Ukrainos miestuose pastebėsite pastatus, kurių langai apklijuoti juostomis. Kiekvienam Lietuvos piliečiui tas vaizdas primins 1991 m. sausio 13-ąją“, – sako Valentynas Odnoviunas, primindamas, kad tuomet langai dužo sovietų tankams šaudant į beginklius žmones.
Pasak idėjos autoriaus, šiandien Rusijos bombos daužo Ukrainos miestų gyventojų butus, parduotuves, ligonines ir net muziejus. Menininkas sako, kad ukrainiečiai kaunasi ir už visos Europos, viso demokratinio pasaulio ateitį. „Tad šios juostos languose susikryžiuoja lyg susikibę skirtingų tautų audinių raštai“, – teigia Valentynas Odnoviunas.
Kolegai antrina ir Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja, menotyrininkė Prof. dr. Agnė Narušytė. „Prieš trisdešimt metų Lietuvai pavyko atkurti nepriklausomybę ne vien savo pasiryžimu ir valia, bet ir palaikant kitiems. Mūsų mitinguose šalia trispalvių plazdėjo ir kitų tautų vėliavos. Ukraina tada buvo su mumis. Dabar mes – su Ukraina. Juostomis apklijuoti langai yra mūsų bendros kovos simbolis. Tik kartu išliksime stiprūs, sujungti šio ornamento kaip liūdnų istorijos ir dabarties įvykių pėdsako“, – sako menotyrininkė.
Prisijungti prie šios iniciatyvos gali kiekvienas, o kūrybinis procesas – nesudėtingas. Tereikia lango, gelsvos ar geltonos spalvos lipnios langų stiklo juostos ir žirklių. Vilniaus dailės akademija kviečia prie šios meninės solidarumo iniciatyvos jungtis kiekvieną asmenybę, šeimą ar organizaciją, norinčią palaikyti su nuožmiu agresoriumi kovojančius Ukrainos žmones.
Filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ kūrėjai kvietė aukoti Ukrainai ir perdavė žinią: esame su jumis!
Kovo 28 d. vakarą šūkiu „Slava Ukraini! Herojam slava!“ ir į viršų iškeltomis rankomis Vilniuje baigėsi lietuvių ir ukrainiečių kurto, Giedrės Žickytės prodiusuoto dokumentinio filmo „Mėlyna, kaip apelsinas žemė“ premjera. Dar prieš oficialią premjerą filmas pradėtas rodyti šalies kino teatruose, visas surinktas lėšas filmo komanda ir kino teatrai skiria Ukrainai ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams filmo kūrėjams bei herojės Annos šeimai.
Į filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ premjerą atvyko Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S.Gilchristas, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, profesorius Vytautas Landsbergis, daugybė kultūros žmonių, žinomų politikos ir visuomenės veikėjų. Premjeros vakarą ir Ukrainos palaikymo akciją vedė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, į susirinkusiuosius prabilęs ukrainiečių kalba.
Kad ir kaip būtų sunku tai suvokti, šiandien jos gyvena tikrame kare.
Prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje JAV debiutavusio ir geriausios režisierės prizą dokumentinio kino kategorijoje pelniusio filmo premjerą Lietuvoje 2020-aisiais sustabdė pandemija ir karantinas, o šiandien stabdo karas – planuotos filmo režisierės ir pagrindinės herojės Annos kelionė į Lietuvą neįvyko. Premjeros žiūrovams parodyti iš anksto įrašyti filmo režisierės Irynos Tsilyk ir filmo herojės Annos sveikinimai ir padėkos Lietuvai. Kad ir kaip būtų sunku tai suvokti, šiandien jos gyvena tikrame kare: filmo režisierė su sūnumi pasitraukusi į nedidelį kaimelį šalia Kijevo, o Anna su vaikais iš Kijevo bando pasiekti Lvovą, kur laukia automobilis, parvešiantis juos į Lietuvą.
Ukrainiečių ir lietuvių kurtame filme „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ režisierė I.Tsilyk pasakoja Donbase, Krasnogorovkoje, gyvenančios šeimos istoriją. Tuo metu, kai aplink tvyro chaosas ir kiekviename žingsnyje juntamas ne vienus metus vykstantis karas, vieniša mama Anna savo namuose vaikams kuria šviesos, saugumo ir kūrybos zoną. Aistra kinui, užvaldžiusi visus šeimos narius, įkvepia filmuoti, montuoti ir pristatyti bendrą jų visų kūrinį – filmą. Kinas kine ir varganoje karo nualintoje buityje išsiskleidęs kūrybos procesas atveria, kokią galią ir magiją katastrofos akivaizdoje turi menas. Mamai ir keturiems jos vaikams traumos transformacija į kūrybą yra vienintelis būdas išlikti žmonėmis.
„Mes labai norėjome su jumis pasidalyti šios dienos džiaugsmu, – Lietuvos žiūrovams sakė filmo herojė, penkių vaikų mama Anna Gladka. – Su mergaitėmis ruošėmės į premjerą, netgi nusipirkome naujas, gražias sukneles, tačiau aplinkybės susiklostė ne taip, kaip mes tikėjomės. Dabar mes – kare, turime slėptis. Esame be galo dėkingi Lietuvai, kuri mums padeda ir palaiko. Dėkingi ir žiūrovams, kurie taip šiltai sutinka mūsų filmą. Visus apkabiname. Iki greito!“
Niekaip negalėjau suvokti, kad karas ateis į Kijevą, kad mano mylimame Kijeve kris raketos, kad rusų kariuomenė užims Černobylį.
„Šiandien labai norėjau būti su jumis, apsikabinti, atsakyti į klausimus, pasipuošti ir pasidažyti, tačiau netikėtai viskas pasikeitė ir, atrodo, šiandien mes išgyvename ilgiausias savo gyvenimo dienas. Jaučiamės taip, tarsi prieš savo valią vaidintume kažkokio režisieriaus filme.“
Filmo režisierė I.Tsilyk teigia iki paskutinės akimirkos netikėjusi, kad keletą mėnesių skriejantys perspėjimai apie Rusijos invaziją taps realybe: „Niekaip negalėjau suvokti, kad karas ateis į Kijevą, kad mano mylimame Kijeve kris raketos, kad rusų kariuomenė užims Černobylį. Tai, kas vyksta, yra pavojaus varpai Europai, pavojaus varpai pasauliui, jie pradėjo didelį karą ne tik prieš mus, jie pradėjo karą prieš Europą.“
Poetė ir filmų kūrėja nepaprastai dėkinga Lietuvai, iš kurios visada jautė palaikymą. „Mes esame vienoje valtyje, gaila, kad kai kurios šalys to nesupranta, – ji sako. – Atrodo, mus supranta tik tie, kurie susidūrė su Rusija.“
Ir vis dėlto filmo režisierė tiki, kad anksčiau ar vėliau tamsą išsklaidys šviesa. „Milijonai žmonių stojo į kovą prieš rusiškąjį fašizmą. Daugybė jų padeda kariuomenei ar patys stojo į kovą, taigi mes tikrai nugalėsime, jei būsime kartu ir pasaulis bus kartu su mumis“, – viltį išreiškė filmo režisierė.
Dar prieš premjerą Lietuvoje filmo prodiuserė G.Žickytė sako buvo sugalvojusi simbolinį gestą – dalį už filmą surinktų lėšų skirti šeimos vaikų menų studijoms, kurių jie labai siekia. Šiandien abejonių nėra – visos lėšos, kurias už filmo rodymą surinks kino studija „Moonmakers“, bus skirtos herojų šeimai ir kūrėjams, kad jie, likę be namų ir saugumo, kaip nors išgyventų. Pirmoji auka – beveik du tūkstančiai eurų jau pervesta. „Norime, kad jie pajustų mūsų paramą ir meilę. Suprantame, kad negalime išgelbėti Ukrainos nuo karo, bet gal nors kelios šeimos pasijus geriau“, – sako filmo prodiuserė G.Žickytė.
Kino studija „Moonmakers“, prodiuserė G.Žickytė, režisierė I.Tsilyk ir visa Ukrainos ir Lietuvos dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ komanda kviečia žiūrėti filmą ir palaikyti Ukrainą.
Auką galima pervesti ir internetu: gavėjas – VšĮ „Moonmakers“, LT787044060008321682,
AB SEB bankas,
banko kodas: 70440
SWIFT kodas (BIC): CBVILT2X,
mokėjimo paskirtis: Auka filmo herojams.
Kartu su ukrainiete režisiere I.Tsilyk filmą kūrė ir lietuvių komanda – garso režisierius Jonas Maksvytis, koloristas Jonas Sunklodas ir studija „Madstone“, montažo režisierius Danielius Kokanauskis. Filmo prodiusere tapo dokumentinių filmų kūrėja G.Žickytė.
„Mėlyna kaip apelsinas žemė“ filmo kūrimą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Ukrainos valstybinė filmų agentūra, „IDFA Bertha“ fondas kartu su „Kūrybiška Europa“ – MEDIA programa. Filmo sklaidos kino teatruose rėmėjai – „IDFA Bertha Fund Europe“ fondas, Lietuvos kino centras, „JCDecaux Lietuva“.
Lietuvos nacionalinė Filharmonija atšaukia Rusijos atlikėjų pasirodymus, keičia repertuarą
Kovo 1 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija išplatimo pranešimą spaudai:
„Vykstant karui Ukrainoje ir išreiškiant palaikymą šiai šaliai, imamasi įvairių kultūrinių iniciatyvų bei veiksmų. Lietuvos nacionalinė filharmonija solidarizuojasi su Ukraina ir palaikydama ją į koncertų repertuarą įtraukia Ukrainos kompozitorių kūrinius bei atsisako bendradarbiavimo su Rusijos atlikėjais.
Vasario 26 d. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) koncertą skyrė kruvino karo niokojamos Ukrainos žmonėms palaikyti. Vokiečių maestro Kai Bumanno diriguojamas orkestras koncertą-akciją pradėjo Ukrainos himnu. Visas koncertas buvo specialiai transliuojamas „YouTube“ kanalu, o himną tiesiogiai transliavo LRT RADIJAS.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovybės raginimu bei pačių menininkų iniciatyva į tolesnių Filharmonijos koncertų programas įtraukiami Ukrainos kompozitorių kūriniai. Jau kovo 2 d. vyksiančiame Lietuvos kamerinio orkestro koncerte, be programoje skelbiamų kūrinių, ketinama atlikti kompozitoriaus Valentino Silvestrovo opusą.
Reaguojant į vasario 24 d. kultūros ministro išreikštą poziciją stabdyti visų Rusijos atlikėjų pasirodymą Lietuvos scenose, kovo 9 d. Lietuvos kamerinio orkestro koncerte solo negrieš smuikininkas Sergejus Krylovas, o kovo 12 d. LNSO koncerte nedalyvaus anksčiau skelbtasis Rusijos smuikininkas Maksimas Fedotovas. Keičiama abiejų koncertų programa ir solistai – kovo 9 d. su LKO solo gros lietuvių solistai Džeraldas Bidva (smuikas), Jurgis Juozapaitis (altas), Laurynas Lapė (trimitas) ir Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (fortepijonas), o kovo 12 d. su LNSO koncertuos estų smuikininkė Mari Poll. Filharmonijoje negrieš ir pianisto Kasparo Uinsko kvietimu balandį turėjęs koncertuoti violončelininkas Aleksandras Kniazevas. Visa besikeičianti koncertų, kuriuose atšaukiami Rusijos atlikėjai, informacija naujinama internete.
Šiomis dienomis sprendžiamas ir Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovo Sergejaus Krylovo klausimas. „Tamsiausią Europai valandą mes reikalaujame Sergejaus Krylovo užimti labai aiškią ir griežtą poziciją, pasirinkti, kurioje jis pusėje“, – apie Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovą sako Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė. Iki trečiadienio, kovo 2 d., turėtų paaiškėti sutarties su S. Krylovu likimas“, – rašoma filharmonijos pranešime spaudai.
„Skalvijos“ kino centras
Vasario 28 d. „Skalvijos“ kino centras savo feisbuko paskyroje pareiškė:
„Centras jungiasi prie kultūros įstaigų ir kino teatrų apsisprendimo atriboti savo veiklą nuo bet kokio, net ir susijusio netiesiogiai, rusiško ir baltarusiško turinio. Keičiame repertuarą ir iš Kino klasikos vakarų programos atšaukiame režisierės Kiros Muratovos filmą „Ilgos palydos“. Vietoj minėto filmo rodysime ukrainiečių režisierės Irynos Tsilyk „Mėlyna kaip apelsinas žemė“. Visos pajamos surinktos už šiuos seansus, bus paaukotos Ukrainai.
Solidarizuojamės ir sudarydami programas ateičiai – visi „Skalvijos“ organizuojami renginiai, ciklai, programos, o taip pat – Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, – vyks be rusiškų ir baltarusiškų filmų bei šių šalių kino industrijos atstovų. Nebent tai būtų atvirai prieš režimus pasisakantys disidentai. Tuo pačiu ieškosime kuo daugiau progų ir galimybių rodyti ukrainietiškus filmus ir kitaip palaikyti Ukrainos kino bendruomenę.
Slava Ukraini!“
Sulaukę kritikos, kovo 1 d. „Skalvijos“ kino centras teigė sugrąžinsiantys Kiros Muratovos filmą į ekranus.
Mieli žiūrovai,
Nuoširdžiai atsiprašome, padarėme klaidą.
Dėkojame visiems už argumentus, mes juos išgirdome. Pripažįstame, kad sprendimas išimti iš Kino klasikos vakarų Kiros Muratovos „Ilgas palydas“ buvo skubotas ir neteisingas – buvome paveiktos emociškai.
Filmą grąžiname į repertuarą, jį rodysime balandžio mėnesį, iškart po „Kino pavasario“.
Dirbame toliau ir galvojame apie Ukrainą.
„Skalvijos“ vadovė Vilma Levickaitė ir programų koordinatorė Eglė Maceinaitė.“
Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos teatrai
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras teigė:
„Mes, Lietuvos ir Estijos nacionalinės operos teatrai, raginame solidarizuotis su Ukrainos operos teatrais ir visais šio krašto žmonėmis.
Šiuo metu Europoje vyksta karas – tokios grandiozinės karinės operacijos nematėme nuo pat Antrojo pasaulinio karo pradžios. Žmonės ieško prieglobsčio, yra priversti skubiai palikti savo tėvynę, jų namus niokoja bombos.
Reikalaujame, kad visi Opera Europa priklausantys Rusijos ir Baltarusijos nariai atvirai pasmerktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresiją, nukreiptą į Ukrainą.
Šis pareiškimas – tai kvietimas visai Europos operos bendruomenei nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Karui negali būti jokio pateisinimo, ir, kad ir kaip būtų gaila, Rusijos teatrai yra dalis šalies, kuri šiuo metu vykdo milžiniškos apimties karines atakas. Labai svarbu suvokti, kad jei nesustabdysime žiaurumo mašinos, kurios gniaužtuose net menininkai tampa režimo ir propagandos aukomis, jau kitą dieną kariniai tankai stovės Baltijos šalyse ir per jas riedės gilyn į Europą.
Mūsų pareiškimas:
- Lietuvos ir Estijos nacionalinės operos teatrai griežtai smerkia barbarišką Ukrainos ir jos žmonių ataką. Šiandien Rusijos Federacija savo veiksmais atvirai teigia, kad turi teisę nuspęsti savo kaimynų teisę į gyvybę, pažangą ir gerovę. Tai visiškai nepriimtina, ir skaudžiai atskleidžia visos šalies ir jos žmonių tikrąjį požiūrį;
- reikalaujame, kad visi Opera Europa priklausantys Rusijos ir Baltarusijos nariai atvirai pasmerktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresiją, nukreiptą į Ukrainą;
- jeigu Rusijos ir Baltarusijos nariai atsisakytų atvirai pasmerkti agresiją, jų narystė Opera Europa organizacijoje turėtų būti nedelsiant sustabdyta. Priešingu atveju, negalėsime likti vienoje gretoje su tais, kurie pateisina karą Europoje.“
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) prisideda prie palaikymo visiems Ukrainos piliečiams bei smerkia bet kokius Rusijos agresijos veiksmus prieš suverenią šalį. NKIKIA atstovai ragina palaikyti ryšius su kultūros organizacijomis ir jų atstovais Ukrainoje bei skatina kalbėti garsiai apie grubius tarptautinės teisės pažeidimus bei karinę intervenciją prieš laisvą nepriklausomą valstybę, rašoma NKIKIA išplatintame pranešime spaudai.
Asociacija skatina organizuoti tikslinius kultūrinius renginius, skirtus paremti Ukrainą.
„Smerkiame ir niekaip netoleruojame Rusijos pradėto karo veiksmų, kurie vasario 24 d. buvo nukreipti prieš demokratinę Ukrainos valstybę. NKIKIA asociacijos vardu kviečiame kultūros atstovus telktis ir palaikyti ukrainiečius bei skleisti žinią apie dabartinę visai Europai labai skaudžią ir itin sudėtingą situaciją“, – teigia NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diawara.
Ukrainos kultūros fondo išplatintame pranešime teigiama, kad šalis pasiruošusi ginti savo laisvę, tačiau jai reikia palaikymo ir pagalbos. NKIKIA kviečia kūrybinio sektoriaus atstovus palaikyti Ukrainą teisėtoje kovoje ginant savo šalį bei demokratines vertybes. Asociacija skatina organizuoti tikslinius kultūrinius renginius, skirtus paremti Ukrainą.
Ž.Diawara pabrėžia, kad šiuo metu labai svarbu kuo plačiau skleisti pasauliui žinią apie esamą Ukrainos padėtį ir suteikti ten esantiems koncentruotą pagalbą, kurios pagrindiniai nešėjai Lietuvoje yra organizacija „Blue / Yellow“, nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“, penkios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Lietuvos Caritas, Maltiečiai ir „Gelbėkit vaikus“, kurie vienijasi su iniciatyva „Stiprūs kartu“ teikiant pagalbą ukrainiečiams, bėgantiems į Lietuvą nuo karo Ukrainoje.
NKIKIA taip pat ragina netylėti ir Rusijos inteligentijos atstovus bei pasisakyti prieš karą:
„Tikime, kad Rusijos inteligentijos ir kultūros atstovai žino, kad tai, kas vyksta, yra pražūtinga ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, todėl kviečiame nesitaikstyti su karo padariniais bei garsiai išsakyti savo poziciją“, – ragina NKIKIA valdybos narys, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.
NKIKIA valdybos narys, „Low Air“ šokio teatro ir mokyklos įkūrėjas Laurynas Žakevičius taip pat reiškia paramą Ukrainai ir kreipiasi į ten gyvenančius menininkus: „Kviečiame dalintis grotažyme #ArtistsForPeace ir pranešimu apie pagalbą Ukrainos menininkams savo socialiniuose tinkluose.“
Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Tuo metu Lietuvos kinematografininkų sąjunga rašo:
„Mieli kino ir televizijos bendruomenės nariai Lietuvoje ir visame pasaulyje,
šiuo metu Europa ir pasaulis susiduria su didžiulio masto iššūkiu, kurio nebuvo daugiau nei 70 metų. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainos valstybę ir jos žmones griauna tūkstančių taikių gyventojų likimus ir gyvenimus, stato į pavojų visą Europos ir pasaulio saugumą, kasdien agresyviai grasina nusikaltimais žmogiškumui.
Mes, Lietuvos kinematografininkų sąjungos nariai griežtai smerkiame Rusijos vadovybės veiksmus Ukrainoje bei raginame Lietuvos ir viso pasaulio kino bendruomenę solidarizuotis ir išreikšti palaikymą Ukrainos valstybei ir jos žmonėms.
Kveičiame atsisakyti rusiškų filmų rodymo kino festivaliuose, forumuose, kino teatrų repertuaruose, televizijose ir VOD platformose.
Palaikome Ukrainos kino akademijos kreipimąsi, kad Rusija negali gauti naudos iš kultūrinės veiklos ir pritariam tarptautiniam Rusijos kinui ir Rusijos kino pramonės boikotui.
Kino ir televizijos bendruomenės nariams mes siūlome:
- Visomis įmanomomis priemonėmis (socialiniai tinklai, interneto portalai, televizija, dienraščiai etc.) išreikšti savo poziciją, smerkiančią Rusijos pradėtą karą Ukrainoje;
- kviečiame visas Lietuvos kino ir televizijos organizacijas, kino gamintojus, kino platintojus, rodytojus atsisakyti rusiškų filmų rodymo kino festivaliuose, forumuose, kino teatrų repertuaruose, televizijose ir VOD platformose;
- raginame prodiuserius bei kino bendruomenės narius nutraukti bet kokias verslo sutartis su Rusijos kompanijomis. Ir tai padaryti šiandien, nelaukti rytojaus!“
Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka drauge su Estijos ir Latvijos nacionalinėmis bibliotekomis sekmadienį kreipėsi į pasaulio bibliotekų bendruomenę griežtai smerkdamos karą Ukrainoje ir reikalaudamos stabdyti Rusijos Federacijos bibliotekų narystę tarptautinėse organizacijose, rašo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Atviras kreipimasis į pasaulio bibliotekų bendruomenę „Dėl solidarumo iniciatyvų su Ukrainos žmonėmis“ išsiųstas į daugiau nei 60 000 bibliotekų visoje Europoje atstovaujančias institucijas.
„Remiame Ukrainos piliečių didvyrišką kovą ir jų laisvės troškimą. Kviečiame visas Lietuvos, Europos ir Amerikos bibliotekas solidarizuotis su Ukrainos žmonėmis ir kaip tik įmanoma – finansinėmis aukomis, moraliniu palaikymu – prisidėti prie Ukrainos pergalės. Turime ir galime prisidėti prie to, kad demokratija būtų stipri. Visi atsakingi žmonės turi suprasti, kad, įžūlaus agresoriaus nesustabdžius Ukrainoje, nelaimė grės visiems. Šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ aktualus kaip niekada“, – sako kreipimosi iniciatorius Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Atviras kreipimasis į pasaulio bibliotekų bendruomenę „Dėl solidarumo iniciatyvų su Ukrainos žmonėmis“ išsiųstas į daugiau nei 60 000 bibliotekų visoje Europoje atstovaujančias institucijas: CENL (Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija), EBLIDA (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentų asociacijų biuras), IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija), LIBER (Europos mokslinių bibliotekų asociacija), NAPLE (Europos viešųjų bibliotekų nacionalinės valdžios institucijos), „Public Libraries 2030“ („Viešosios bibliotekos 2030“), „SPARC Europe“ (Mokslinių leidinių ir akademinių išteklių koalicija) ir ALA (Amerikos bibliotekų asociacija).
„Nors tragedija Ukrainoje išbando mus įvairiais sunkiai įsivaizduojamais būdais, mes ir toliau tikime savo gebėjimu stiprinti demokratinius procesus ir turimomis priemonėmis laimėti informacinėse kovose. Bibliotekos reiškia laisvę. Bibliotekos – vartai į ateitį“, – skelbiama dokumente.
Lietuvos rašytojų sąjunga
Palaikymą Ukrainai ir šalies rašytojų bei vertėjų bendruomenei išreiškė ir Lietuvos rašytojų sąjunga. „Smerkiame neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos įsiveržimą į Ukrainos teritoriją ir agresyvias atakas. Kuo galėdami padėsime Ukrainos rašytojų bendruomenei“, – teigė jie.
Jie taip pat kviečia aukoti nevyriausybinei organizacijai „Mėlyna ir geltona“, nuo 2014 metų remiančiai Ukrainos ginkluotasias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius.
