Parodoje eksponuojamos nuotraukos ir daugiau nei 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį.
Ši Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda pasakoja apie sovietų represijas prieš okupuotos Lietuvos gyventojus, kai tūkstančiai jų – įskaitant moteris ir vaikus – buvo prievarta išvežti iš savo namų. Netekę laisvės, jie kentėjo nuo bado, sunkaus darbo ir sekinančių gyvenimo sąlygų. Tačiau net ir tremtyje jie išsaugojo savo kalbą, tradicijas ir viltį sugrįžti namo.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Sovietų sistemos sukeltas kančias patyrė ne tik Lietuva. Po Antrojo pasaulinio karo Japonijos karo belaisviai, kaip ir lietuvių tremtiniai, buvo išnaudojami Sovietų Sąjungos darbo lageriuose kaip pigi darbo jėga, daugelis jų žuvo, neištvėrę žiaurių sąlygų. Ši bendro persekiojimo istorija daro šios parodos organizavimą Japonijoje ypač simbolišką.
Tsurugos uostas, vieta, kurioje pristatoma ši paroda, turi ypatingą ryšį su Lietuva. Jis kadaise priėmė Lietuvos žydų pabėgėlius, kuriuos nuo nacių išgelbėjo Chiune Sugihara.
„Paroda atidaryta simbolinėje vietoje, kur prisimenami tie, kuriems buvo suteikta viltis ir gyvenimo šansas. Kartu pagerbiame tuos, kurių sovietų sistema nesigailėjo ir siekė sunaikinti. Jų balsai ir šiandien mums kalba, ragindami ginti teisingumą ir žmogaus orumą. Tai turi būti pasakojama, kad istorija nesikartotų“, – parodą pristato Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Lietuviai buvo kalinami ir tremiami į daugelį Sovietų Sąjungos vietų – nuo europinės SSRS dalies iki Chabarovsko krašto Tolimuosiuose Rytuose, nuo Laptevų jūros šiaurėje iki Tadžikistano pietuose.
Masinių represijų metais (1940–1941; 1944–1953 m.) prievarta iš tėvynės buvo išvežta apie 280 tūkst. Lietuvos žmonių, iš kurių 70 proc. sudarė moterys ir vaikai. Vieni jų pateko į gulago lagerius, kiti buvo apgyvendinti sovietinių represinių struktūrų prižiūrimose gyvenvietėse.
Po J.Stalino mirties imtasi liberalizuoti politinį režimą, tačiau kitaminčių persekiojimas nesiliovė, jie buvo ir toliau kalinami už savo pažiūras iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Apie trečdalis į gulago lagerius ir tremtį išvežtų Lietuvos gyventojų į tėvynę nebesugrįžo: mirė, žuvo, negalėjo grįžti dėl draudimų ar kitų priežasčių.
Parodos kuratorė Virginija Rudienė, koordinatorė Simona Širvydaitė-Šliupienė, tekstų rašytoja Milda Varnauskaitė.
Organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Žmogiškumo uosto Tsurugos muziejus. Partneriai – Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, Lietuvos kultūros institutas.
Žmogiškumo uosto Tsurugos muziejuje su partneriais surengta paroda veiks iki 2025 m. birželio 15 d.
