Kaip buvo rastas lobis?
Priešistorinės archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas Povilas Blaževičius sakė, kad metų pradžioje neištirtoje vietoje – Raišių kaime – atsitiktinai buvo rastos kelios monetos.
„Ko gero, mes nebuvome pirmieji radę šį lobį. Gali būti, kad ten dirbę žemdirbiai jį rado dar anksčiau“, – tęsė P.Blaževičius.
„Tai didžiausia lobio ekspedicija Lietuvoje“, – sakė jis.
Lobis skamba labai įspūdingai, bet archeologams lobis gali būti labai įvairūs dalykai, sakė jis.
„Buvo ištirta daugiau nei 5 tūkst. kv. m plotas – futbolo aikštės dydžio plotas. Monetos jame buvo plačiai pasklidusios, – sakė jis. – Galime konstatuoti, kad šioje vietoje buvo kažkokia gyvenvietė. Tai rodo puodų, geležinių peilių liekanos, varinių, bronzinių indų fragmentai.“
„Akivaizdu, kad ši teritorija buvo nuolat dirbama ir ji buvo išarta daugiau nei prieš 100 metų“, – tikino jis.
Anot kalbėtojo, sunku pasakyti, ar tai visas lobis.
Kokia lobio vertė?
„Labai sunku nustatyti tikrą vertę, nes rašytinių šaltinių, kokios buvo kainos Lietuvoje, neturime“, – pasakojo numizmatas Eduardas Remecas.
„Galima sakyti, kad už gabalą sidabro lydinio buvo galima nusipirkti žirgą ir tris jaučius, o už visus likusius – visą bandą, – tęsė jis. – Tai galėtų būti kario, išėjusio į atsargą, paslėptas lobis. Bet tai nėra ilgai kauptos santaupos.“
Vertingiausia jo dalis – tai 54 sidabrinės monetos ir sidabro lydiniai. Daugiausia lobyje Jogailos laikų monetų, datuojamų apie 1388–1390 m., jų net 36.
Pačios seniausios lobio monetos – tai Čekijos (Bohemijos) grašiai, kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (1310–1346).
Pasak E.Remeco, tokios monetos Lietuvoje rastos pirmą kartą.
Lobyje yra ir kitų Bohemijos pinigai – šeši Karolio I (IV) (1346–1378) grašiai ir dešimt Vaclovo IV (1378–1419) grašių.
Anuomet šie pinigai cirkuliavo kaip universalūs visoje Vidurio ir Rytų Europoje.
