Ričardas Šumila: Apie vakcinacijos prioritetus

Praeitą savaitę prioriteto tvarka Vilniuje buvo paskiepyti žurnalistai, kurių tarpe žinių ar laidų vedėjai, vedantys laidas po vieną ir žmonės dirbantys ir rašantys namuose bei turintys labai mažas rizikas užsikrėsti Covid-19 savo darbe. Tai leido susimastyti, kas yra skiepų prioritetas, kur ir kokiuose darbuose mes turime daug artimo kontakto ir kur yra labai sunku nuo viruso apsisaugoti.
Ričardas Šumila
Ričardas Šumila / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Jau mėnesis virš Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei kitos kultūros įstaigos stengiasi būti vakcinuotos, rašo raštus Kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus miesto savivaldybei ir kitoms atitinkamoms įstaigoms, atsakymas – dar palaukit. Kiekvieną dieną girdim paklausimus iš orkestrantų, šokėjų, choristų, solistų, darbuotojų, kada galėsim vakcinuotis? Ir tai yra suprantama.

Pamėginsiu paaiškint kodėl:

1. Jau trečia savaitė, kaip yra leista vykti renginiams, tai reiškia, kad visos kultūros įstaigos turėtų atsidaryti ir pradėti rodyti turinį, kuris buvo iki pandemijos. Bet pavyzdžiui LNOBT tai nėra įmanoma:

a) Mūsų choras nėra vakcinuotas, galbūt tik maža dalis mokytojų jame ir patekusių pagal kitas prioritetines grupes, todėl laikantis visų saugumo reikalavimų, o kaip žinome dainavimas viruso skleidimo galimybę padidina kelis kartus, choras repetuoja ir savo veiklą vykdo nuotoliniu būdu arba labai mažomis grupėmis. Tai reiškia, praktiškai nei vienas operos spektaklis kol kas negali vykti, nes jame nebus choro.

b) Orkestras nėra vakcinuotas, bet veiklą esam atnaujinę jau porą mėnesių. Visas repeticijas ir pasirodymus, įrašus vykdėm tik tada kai galėjom užtikrinti didesnius atstumus tarp žmonių orkestre. Tai reiškia norint atlikti spektaklį, kad orkestras sedėtų savo namuose – orkestro ložėje, mums praktiškai nėra įmanoma, nes negalėsim išlaiktyti reikalingų atstumų. Tiesa, galbūt kažkokius kūrinių perdirbimus mažoms orkestro sudėtims, ar šiaip sumažinus jas ne pagal partitūras ar kompozitoriaus sumanymus atlikti išeitų, bet tai jau būtų – nebe tas pats.

c) Baleto šokėjai nėra vakcinuoti, bet repetuoja, šoka ir yra visada artimam kontakte su savo kolegom. Visada turi didelį fizinį krūvį, padidėjusį kvėpavimą, kas lemia didesnę riziką paskleisti nešiojąmą virusą.

2. Pagalvokim apie repeticijas, spektaklius ir žmonių skaičius juose.

Orkestras. Jei repetuotume įprasta sudėtim, repeticijos metu orkestre groja apie 60 žmonių. Kad ir išlaikome atstumus, dėvėtumėm kaukes, yra dalis – pučiamieji, kuriems jas devėt tiesiog neįmanoma.

Choras – 75 žmonės, dainuojantys, bendrose režisūrinėse repeticijose vaidinantys, vaikščiojantys, besimaišantys su solistais.

Operos solistai – kiekvienam pastatyme dalyvauja plus minus 10 solistų, jei yra kelios jų sudėtis, skaičius išauga, grubiai – 20 žmonių. Žinom didelę riziką skleisti virusą dainuojant, pridėjus mizanscenas, kur daininkai turi būti priešais viens kitą, apsikabinti, bučiuotis, muštis, liesti viens kitą, dainuoti veidas į veidą, riziką išauga, matyt, net ne kelis kartus. Be to solistų ir choro repeticijos dažnai būna bendros, ypač prieš spektaklius ar ruošiantis premjeroms, ne kartą solistai turėjo izoliuotis būtent po repeticijos, kurioje teigiamas kontaktas buvo būtent su choro artistais arba atvirkščiai.

Baletas – kaip aprašiau prieš tai, scenoje būna ar repetuoja plus minus 40 žmonių irgi.

Tai viską sudėjus gaunasi, kad norėdami surepetuoti spektaklį ir jį atlikti, turim susirinkti ne mažiau 150 žmonių į vieną erdvę ir tikrai vienu ar kitu kontaktu apsikeisti skirtingi kolektyvai. Pridėjus spektaklių vedėjus, režisierius, dirigentus, apšvietėjus, kitą aptarnaujantį personalą, žmonių bus dar gerokai daugiau.

Kaip matot rizikos labai didelės, nenorių išskirti tik kultūros, galbūt yra darbų ir įstaigų ir kituose sektoriuose, kur rizikos – taip pat labai didelės, bet taip pat žinau pavyzdžių kai tai tapdavo prioritetu ir jos buvo vakcinuotos. Ir tai ne tik operos ir baleto teatro kolektyvų žmonių baimės, bet panašiai jaučiasi ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai.

Postas pamąstymui ir galbūt Simonas Kairys, Remigijus Šimašius, Arūnas Dulkys, Vytautas Juozapaitis, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas galėtų padėti kultūros įstaigoms ir jų žmonėms pradėti dirbti saugiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų