S.Bakas: „Priimkite mano neaprėpiamą dėkingumą“
Deja, pats menininkas S.Bakas dalyvauti negalėjo, tačiau mums atsiuntė šiuos žodžius:
„Aš negaliu apsakyti, koks jaučiuosi pagerbtas ir sujaudintas dėl šio įvykio, pratęsiančio mano asmeninę istoriją tolyn į ateitį. Būtent savo gimtajame mieste Vilniuje įgijau įvairių patirčių, maitinančių mano meną. Šios patirtys sujungia pačius kaip tik galima labiau vienas nuo kito nutolusius žmogiškosios egzistencijos potyrius. Išminčiai sako: kai susitinka geri žmonės, atsitinka geri dalykai.
Prašau, priimkite mano neaprėpiamą dėkingumą, kad vis dar palaikoma gyva mūsų kolektyvinė atmintis. Tai padeda sustabdyti blogio vėjus, siaučiančius mūsų trapioje planetoje. Moralinis tiesumas, istoriniai tyrimai, mokslinė tiesa persipina. Šiandien, balandžio 22 d., mes švenčiame Tarptautinę motinos Žemės dieną, šis faktas prideda svarbos šios dienos veiksmams.“
R.Inčirauskas dėkojo už pasitikėjimą
Dailininkas Romualdas Inčirauskas buvo S.Bako keliui dedikuotų meninių ženklų autorius.
Su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi jis bendrauja jau daugiau nei 15 metų.
„Labai norėčiau padėkoti, kad per šį ilgą bendradarbiavimą susipažinau su labai įdomiu ir garbingu žmogumi. Prisipažinsiu atvirai – iki to laiko nelabai, ką apie jį ir žinojau. Antra, dėkoju už pasitikėjimą, kad suteikėte galimybę įamžinti šio garbingo žmogaus gyvenimo kelią.“
„Jeigu mes visus garsius pasaulio litvakus priimsime kaip savus, mes Lietuvoje turėsime labai daug vertingų žmonių“, – teigė R.Inčirauskas.
15min teiravosi, su kokiais kūrybiniais iššūkiais susidūrė R.Inčirauskas: „Pradžioje Ieva pasiūlė naudotis jo kūrybos simboliais, pavyzdžiui, kriauše. Tačiau pagalvojau, kad kartoti elementus būtų banaloka.“
„Pradžioje buvo mintis padaryti mažą ženklelį, bet vėliau mintis išsivystė iki siužeto užuominos. Aš stengiausi savo [interpretacijas] įterpti labai minimaliai. Šiuo atveju lentelėje matoma vieta, kurioje S.Bakas slėpėsi su mama, o iš aplinkos matoma agresija.“
Menininkas pažymėjo, kad pakabinti tokią lentelę Vilniuje yra sudėtinga. Derinimas užtruko net pusę metų.
R.Šimašius apie pokalbį su S.Baku
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo kalbą pradėjo nuo prisiminimų iš pokalbio su S.Baku, kai jis menininkui įteikė garbės piliečio regalijas.
„Simboliška, kad vaikas, kuris kentėjo persekiojimus Vilniuje, Holokaustu metu, o galiausiai su mama turėjo bėgti nuo sovietų, kurie tarsi „išvadavo“, grįžo čia kaip garbės pilietis. Ir štai atidaromas kelias, kuris kažkiek pagal savo simboliką primena kryžiaus kelią. Ko gero, panašumų galėtume rasti ne vieną“, – teigė R.Šimašius.
Menininko rašymuose ir pasakojimuose buvo galima išgirsti daug pykčio mūsų šaliai, bet labai gerai, kad jis to neslėpė.
Meras prisiminė dar vieną S.Bako įstoriją iš Vilniaus gatvės.
„Būdamas vaikas, jis ėjo su mama gatve ir jį kažkas tiesiog ėmė ir apspjovė. Tada vaikas sužinojo, kad kažkas gali nemėgti kitų žmonių tik dėl to, kad jie yra kitokio tikėjimo ir tiesiog kitokie. Tai didelė pamoka dar iki didžiosios nelaimės, – pasakojo jis. – Kitas dalykas, kurį S.Bakas jautriai prisimena, yra sugrįžimas į Vilnių. Jis tiesiog ėjo šaligatviu ir kažkas iš automobilio jam papypino. Paradoksas tas, kad anksčiau jis net šaligatviu eiti negalėjo. Tik gatve. Ir štai, viskas apsivertė. Aišku, nesu labai laimingas, kad jam kažkas gatvėje pypino, bet tai visiškai kita prasmė ir kita situacija...“
R.Šimašius pabrėžė S.Bako gebėjimą surasti savyje jėgų ir atleisti. „Menininko rašymuose ir pasakojimuose buvo galima išgirsti daug pykčio mūsų šaliai, bet labai gerai, kad jis to neslėpė. O sulaukė laiko, kada galės atleisti iš širdies, nesiekdamas kam nors įtikti.“
JAV ambasadorius: „Jis savo akimis matė, kaip buvo išplėšta Šiaurės Jeruzalė“
Tuo metu JAV ambasadorius Robertas S.Gilchristas: „S.Bako gyvenimo istorija, kūrybos autentiškumas įkvėpė ne vien mus šiandieną, bet ir būsimas kartas. Samueliui ir jo šeimai, kaip ir tūkstančiams kitų, teko patirti neapsakomus vargus Holokausto metu būtent šioje gatvėje. Jis savo akimis matė, kaip buvo išplėšta Šiaurės Jeruzalė. Matė, kaip buvo naikinami keliai, kuriais daugelis dar galėjo eiti.
S.Bakas daug kentėjo, tačiau gavo daug atjautos. Jis patyrė savo gelbėtojų gerumą bei transformuojančią ir gydančią kūrybos ir vaizduotės galią. Kaip JAV ambasadorius Lietuvoje, esu skolingas S.Bakui, o dabar ir JAV piliečiui, už jo pasišventimą per meną lydėti mus į kelionę, kurioje išmoktume priimti ir gerbti pasaulio įvairovę.
Prieš tris mėnesius, minint tarptautinę Holokausto aukų dieną, JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, jog Holokaustas nebuvo istorinis atsitiktinumas. Holokaustas įvyko, nes valstybės vadovavosi neapykanta grįstais įsakymais, kurie šmeižė ir nužmogino ištisas žmonių grupes. Tuo tarpu kiti tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Tyla reiškė pritarimą.“
„Prisimindami praeitį, mes apsaugome mūsų bendrą ateitį“, – tęsė JAV ambasadorius.
M.Ivaškevičius: daugelis litvakų negali atleisti Lietuvai
Renginio pradžioje rašytojas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius perskaitė vieną iš virtualaus turo tekstų.
„Manau, kad S.Bakas yra gražus gebėjimo atleisti pavyzdys. Esu sutikęs daugybę litvakų JAV, kurie negali per save perlipti ir pamiršti to, kas įvyko. S.Bakas yra atvejis, kai žmogus prarado tėvą, namus, tėvynę, bet rado stiprybės sušildyti [savo jausmus] ir teigti, kad Vilnius yra jo svarbiausias miestas, taip pat dovanoti jam paveikslus. Tai yra labai gražu.“
15min teiravosi, ar institucionalizuotos iniciatyvos gali daryti pokytį tolerancijos skatinime?
M.Ivaškevičius teigė: „Ne taip svarbu, iš kur tai eina. Manau, kad geriau daryti negu nedaryti nieko. Ši veikla parodo dalies mūsų visuomenės požiūrį, o jeigu tai eina iš valstybės, tai labai svarbu. Pašonėje mes turime Rusiją, kurioje esama iniciatyvų, tačiau valstybė kalba visiškai kitokį naratyvą... Todėl tai ir lieka šauksmu į tyrus.“
Pasak M.Ivaškevičiaus, labai gražu, kad renginyje dalyvavo Vilniaus meras, Amerikos ambasadorius. Galėjo dalyvauti ir atstovas iš Izraelio, mintimis dalijosi rašytojas.
Kuo išskirtinis šis virtualus turas?
Kūrybinės agentūros „Ezco“ vadovė Lina Vigraitė sakė: „Virtualus turas įdomus tuo, kad muziejus ateina pas tave.“
Būdamas realiose vietose, lankytojas galės išgirsti, kaip apie sudėtingus dalykus pasakojama paprastai ir vizualiai patraukliai, tikino ji. Be to, bus pagilinamos žinios apie pačią vietą, nes skaitmeninis turinys kviečia pasidaryti po vietą.
„Virtualūs, interaktyvūs sprendimai padeda išlaikyti žmogaus dėmesį“, – 15min sakė L.Vigraitė.
15min teiravosi, kaip stipriai buvo koreguotas originalus S.Bako tekstas. „Ezco" kūrybos vadovas Dainius Gasparavičius teigė, kad agentūra „norėjo paleisti ašaras“: „Viso šio kūrinio esmė yra ta, kad norėjome įtraukti žiūrovą žaidimu, vaiko pasakojimais ir vožti per galva ta realybe, kurią jis patyrė.“
„Supratome, kad informacijos yra labai daug ir vertėtų „knistis ir knistis“ archyvuose, – pasakojo jis. – Manėme, kad aiškumo yra daug daugiau.“
