Vis garsiau imta kalbėti apie būtinybę šiuos objektus demontuoti, o kultūros ministras Simonas Kairys prieš savaitę pakeitė kriterijus, kuriais remiantis tokie „akį rėžiantys“ paminklai kapinėse yra saugomi įstatymų.
Pastarosiomis dienomis žiniasklaida praneša apie tai vienoje, tai kitoje Lietuvos savivaldybėje dažais apipaišytus sovietinių karių paminklus, tuo tarpu policija dėl šių veiksmų pradeda tyrimus.
Esama ir tokių atvejų, kai vietinių žmonių iniciatyva paminklai tiesiog nuverčiami ir dėl to nekyla jokių klausimų nei policijai, nei savivaldybės paveldo sargams.
Arba Savivaldybė pati inicijuoja paminklo nukėlimą, kaip šiomis dienomis tai nutiko Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse.
Tad kokie sovietiniai paminklai šiandien Lietuvoje vis dar saugomi ir kiek jų esama – apie tai 15min pakalbino Kultūros paveldo departamento apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėją Ritą Kuncevičienę.
Saugomi, bet ne amžinai
Pasak pašnekovės, šiuo metu į Lietuvos kultūros vertybių registrą yra įtraukta 160 iš maždaug 240 Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų. Nors visos jos yra kultūros paveldo objektai, tačiau jose saugomi skirtingi dalykai.
99-iose vietose, be palaikų, yra saugomi paminklai, obeliskai ar postamentai. 61-oje palaidojimo vietoje, be įvairių atminimo ženklų, yra saugomi reljefas ar išplanavimo sprendiniai. 49 vietose saugomi išimtinai palaikai ir reljefas, tuo tarpu antžeminiams objektams nėra priskirtos jokios saugotinos savybės. Tuo tarpu 28 vietose iš minėtų 160-ies palaidojimo vietose esantys karių paminklai ar stelos nėra saugomi.
Į Lietuvos kultūros vertybių registrą yra įtraukta 160 iš maždaug 240 Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietų.
Paklausta, kaip visi šie objektai atsidūrė saugotinų objektų sąraše, R.Kuncevičienė teigė, kad tai susiję su politiniu sprendimu, apsaugant šias vietas nuo Rusijos „rūpesčio“.
„Iki 2016 metų jokie tvarkybos ar rekonstrukcijų darbai sovietinių karių palaidojimo vietose nebuvo niekaip reglamentuojami. Iš esmės bet kas, tuo pačiu ir kitos valstybės ambasada, galėjo čia tvarkytis be Kultūros ar Užsienio ministerijos žinios. Vienintelė galimybė išvengti šiose objektuose savivalės buvo jų įtraukimas į saugomų vertybių sąrašą. Tokiu būdu, norint rekonstruoti ar naujai paženklinti šias vietas, reikėjo kreiptis į vietos kultūros paveldo departamento skyrių“, – 15min pasakojo R.Kuncevičienė.
Pasak jos, būtent 2016 metais kultūros ministro Šarūno Biručio įsaku buvo patvirtintas teisės aktas dėl užsienio valstybėms svarbaus paveldo tvarkymo, kuriuo nurodoma, jog visą veiklą tokiose vietose būtina derinti su Kultūros bei Užsienio reikalų ministerija.
Kultūros paveldo departamente artimiausiu metu ketinama peržiūrėti visus saugomus šio tipo objektus ir patikslinti vertingąsias jų savybes.
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, anot pašnekovės, Kultūros paveldo departamente artimiausiu metu ketinama peržiūrėti visus saugomus šio tipo objektus ir patikslinti vertingąsias jų savybes. R.Kuncevičienės teigimu, sovietinio laikotarpio palaidojimo vietose esantiems paminklams, obeliskams bei kitiems objektams neplanuojama priskirti vertingųjų savybių, o saugotinais būtų paliekami išimtinai palaikai.
Paklausta, kaip greitai tokie sprendimai galėtų būti priimti, pašnekovė negalėjo tiksliai įvardyti, nes apie kiekvieną konkretų atvejį turėtų pasisakyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. „Šie sprendimai negali būti daromi urmu, kiekvienas objektas turi būti įvertintas ir atlikta tam numatyta procedūra“, – teigė Kultūros paveldo departamento atstovė.
Išbraukus šiuos objektus iš kultūros vertybių registro, savivaldybės turėtų galimybę tokius paminklus demontuoti.
Išbraukti iš sąrašų
Pasak R.Kuncevičienės, šiuo metu kai kuriose savivaldybėse jau yra griaunami objektai sovietinių karių palaidojimo vietose, tačiau tik tie, kurie neįtraukti į saugomų vertybių registrą.
„Konkrečios savivaldybės gali atsidaryti viešai prieinamą registrą, kuriame sužymėtos Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių palaidojimo vietos, ir pažiūrėti, kas jose yra saugoma, o kas – ne. Ir jei paminklas, obeliskas ar kokia paženklinimo lenta nėra saugoma, savivaldybė ir šiandien gali priimti atitinkamą sprendimą“, – teigė R.Kuncevičienė.
Griaunami objektai, kurie neįtraukti į saugomų vertybių registrą.
Specialistė pateikė ir pavyzdį: Kurklių miestelyje, Anykščių rajone, yra sovietinių karių palaidojimo vieta, kurioje stovi didžiulis sovietinio kario paminklas. Anot R.Kuncevičienės, čia saugomi yra palaikai, ant nedidelių antkapinių paminklų surašyti žuvusiųjų pavardžių įrašai bei reljefas. Tuo tarpu paminklas – ne, todėl jo likimą jau šiandien pat gali spręsti vietinės valdžia.
Be minėtų 160 palaidojimo vietų, Lietuvoje yra dar maždaug 80, tačiau tai arba pavienių, arba nežinomų karių palaikų vietos ir šie objektai nėra saugomi.
Tiesa, specialistė pažymėjo, kad remiantis Lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, yra būtina gerbti ir prižiūrėti tokias vietas. Lygiai taip pat ir pagal Ženevos konvenciją Lietuva yra įsipareigojusi pažymėti ir prižiūrėti karo aukų kapus bei laidojimo vietas, todėl šios vietos turi būti saugomos.
Per du dešimtmečius visiems kitiems sovietiniams ženklams buvo panaikintas teisinis statusas ir jie nebėra saugomi valstybės.
15min pasiteiravus, ar Lietuvoje yra kitų sovietinių objektų, kurie nepriskiriami laidojimo vietoms, pašnekovė teigė, kad per du dešimtmečius visiems kitiems sovietiniams ženklams buvo panaikintas teisinis statusas ir jie nebėra saugomi valstybės.
„Paminkliniai akmenys ženklinantys sovietinių aktyvistų, pasieniečių ar socialistinių didvyrių žūtis bei atminimą į registrą automatiškai buvo patekę dar sovietmečio sąrašo, tačiau jau maždaug dešimtmetį registre tokių nebeturime“, – pasakojo paveldo specialistė.
Tarp 2006 ir 2016 metų iš kultūros vertybių registro buvo išbraukta apie 20 įvairių sovietinių atminimo ženklų visoje Lietuvoje.
Pasak jos, tarp 2006 ir 2016 metų iš kultūros vertybių registro buvo išbraukta apie 20 įvairių sovietinių atminimo ženklų visoje Lietuvoje.
Pasiteiravus, ar tokių objektų dar galima rasti tikrovėje, R.Kuncevičienė teigė, to negalinti pasakyti, bet, tikėtina, kad taip.
„Tarkime, kelio Alytus-Seirijai šalikelėje, netoli Miroslavo, buvo didžiulė sovietinio kario galva, tačiau 2018 metais jis nukelta ir atsidūrė Grūto parke. Tad kiekvieną atvejį reikėtų tikrinti vietoje“, – 15min kalbėjo specialistė kartu pažymėdama, kad tokie objektai paprastai yra labai dideli, todėl ne visada lengva rasti greitą sprendimą juos panaikinti.
