Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė Viktorija Pakerienė teigė: „Kad ir koks nepastovus būtų gyvenimas, kažkas lieka pastovu. Tas pastovumo dėmuo šią akimirką yra Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimas.“
Jį V.Pakerienė pristatė drauge su dar vienu komisijos nariu, filosofu Nerijumi Mileriumi. Iš pareigų atleidžiama kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson spaudos konferencijoje nedalyvavo.
Nacionalines kultūros ir meno premijas pelnė:
Rašytojas Vytautas Martinkus – už viso gyvenimo indėlį į Lietuvos kultūrą. Premija jam paskirta už intelektualiosios literatūros gylį.
Vytautas Martinkus (g. 1941) – rašytojas, literatūrologas, literatūros kritikas. Svarbiausios knygos: „Medžioklė draustinyje“ (1983), „Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje“ (1988), „Simonija“ (1997), „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“ (2011).
V.Martinkaus kūryba versta į anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir kt. kalbas.
Apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija, Kultūros ministerijos skiriamu garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, Lietuvos mokslų akademijos vardine Vinco Krėvės mokslo premija.
Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą.
Mirga Gražinytė-Tyla (g. 1986) – dirigentė. M.Gražinytė-Tyla yra pasaulinį pripažinimą pelniusio Birmingamo simfoninio orkestro muzikos direktorė. Ji tapo pirmąja moterimi dirigente, užėmusia šias pareigas. M.Gražinytės-Tylos sutartis neseniai buvo pratęsta 2020–2021 m. sezonui.
M.Gražinytė-Tyla mokėsi Graco muzikos ir vaizduojamojo meno universitete, Felixo Mendelssohno-Bartholdy muzikos konservatorijoje Leipcige bei Ciuricho muzikos konservatorijoje. 2012 m. ji laimėjo Zalcburgo festivalio Jaunųjų dirigentų apdovanojimą.
Per savo karjerą M.Gražinytė-Tyla dirbo Los Andželo filharmonijoje, Zalcburgo valstybiniame teatre, Heidelbergo teatre, bendradarbiavo su tarptautinio garso muzikos kolektyvais.
Rašytojas Marius Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą.
Marius Ivaškevičius (g. 1973) – dramaturgas, prozininkas, kino scenaristas. Svarbiausi kūriniai: pjesės „Išvarymas“ (2012), „Madagaskaras“ (2004), „Rusiškas romanas“ (2017), romanas „Žali“ (2002).
Autoriaus kūryba versta į lenkų, vokiečių, slovėnų, prancūzų, rusų, baltarusių, italų, anglų kalbas.
Pelnė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premiją, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Už pjesę „Rusiškas romanas“ pelnė svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – „Auksinę kaukę“.
Operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.
Audrius Kemežys (1973–2018) – kino operatorius. Dirbo prie daugiau nei trisdešimties filmų. Tarp jų – „Kenotafas“, „Raminas“, „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“, „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“ (rež. Giedrė Žickytė), „Pokalbiai rimtomis temomis“, „Balkonas“, „Kvėpavimas į marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), „Prieš parskrendant į Žemę“, „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis) ir kt.
Pelnė keturias „Sidabrines gerves“, 2010 m. apdovanotas Lietuvos kinematografininkų prizu.
V.Pakerienė atkreipė dėmesį, jog A.Kemežiui premija paskirta po mirties. „Tai yra turbūt pirmas atvejis. Išimtis, kuri tikrai neturėtų tapti taisykle. <...> Mes susitikome su ypatingu reiškiniu, ypatingu kūrybiniu intensyvumu, kūrybine energija, kuri prasitęsė į ateitį, tebėra gyva ir gyvybinga dabar.“
Jai antrino komisijos narys N.Milerius. Pasak jo, A.Kemežio darbai iki šiol pasirodo ir dar pasirodys kino ekranuose. „Tai gyvas kūrėjas, nes jo kūryba nesibaigė su jo paties mirties faktu“, – kalbėjo N.Milerius, jis pridūrė, jog vis tik ypač svarbu, kad menininkas būtų įvertintas savo laiku – ne per anksti ir ne per vėlai.
Pasiteiravus, ar piniginė premija bus paskirta šeimai, V.Pakerienė atsakymo neturėjo. Pasak jos, tai tikriausiai turėtų reglamentuoti Kultūros ministerija, nes komisija šio klausimo nekėlė.
Aktorius Darius Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę.
Darius Meškauskas (g. 1964) – teatro ir kino aktorius. 1988 m. baigė Lietuvos konservatoriją, 1988–1990 m. buvo Marijampolės dramos teatro aktorius, nuo 1990 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius. Sukūrė vaidmenų spektakliuose, miuzikluose, kino ir televizijos filmuose.
Svarbiausi vaidmenys teatre: Hamletas („Hamletas“, rež. Oskaras Koršunovas, OKT teatras), Cezaris („Kelias į Damaską“, rež. Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras), Edgaras („Karalius Lyras“, rež. Algirdas Latėnas, Klaipėdos dramos teatras), Kajuga („Rezervatas“, rež. Aidas Giniotis, Klaipėdos dramos teatras).
Menininkas Artūras Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.
Artūras Raila (g. 1962) – tarpdisciplininio meno kūrėjas. Kaip teigiama Nacionalinės dailės galerijos internetiniame kataloge, baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, menininkas pasuko objekto, instaliacijos, video, performanso kūrybos linkme. Projektuose jis glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis grupėmis ar subkultūromis. Autoriaus darbai susiję su institucinės kritikos ir tautinio identiteto diskursais.
A.Raila yra apdovanotas tarptautiniu „Hansabank“ grupės meno apdovanojimu (2003), 2-ąja premija Soroso Šiuolaikinio meno centro pirmojoje metinėje parodoje „Tarp skulptūros iki objekto lietuviškai“ (1993). Dėsto Vilnius dailės akademijoje.
Įvertinusi 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.
Šiame sąraše buvo rašytojas Vytautas Martinkus, kino režisierius Algimantas Puipa, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, rašytojas Marius Ivaškevičius, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, operos solistas Edgaras Montvidas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, fotomenininkas Remigijus Treigys.
Nacionalinių premijų komisiją sudaro literatūrologė Viktorija Pakerienė, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė, kino režisierius Audrius Stonys, menininkas Deimantas Narkevičius, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, architektas Audrius Ambrasas, filosofas Nerijus Milerius, kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat skiriamas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.
Premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30,4 tūkst. eurų.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
