Teatrams ir koncertinėms įstaigoms nurodyta 15 proc. sumažinti kitų metų išlaidas

Formuojant kitų metų biudžetą teatrams ir koncertinėms įstaigoms nurodyta 15 proc. sumažinti savo išlaidas, nepaisant to, kad iš esamų biudžetų sunku išgyventi, teigia nacionalinių teatrų vadovai.
Spektaklis „Durys“
Spektaklis „Durys“ / D.Matvejevo nuotr.

„Esminis rodiklis valstybės dėmesio kultūrai yra skiriamas finansavimas. Dabar mūsų biudžetai mažinami 15 proc., kam nuo bendrųjų išlaidų, mums – nuo investicijų programos“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.

Kauno nacionalinio dramos teatro vadovo Egidijaus Stanciko teigimu, toks mažinimas smarkiai pablogins ir taip prastą teatro padėtį.

Nuleidžiamas kažkoks skaičius, istoriškai susiklostęs, ir paskui jis dar mažinamas.

„Nepaisant to, kad teikiame trimetį strateginį planavimą ir įrodinėjame, kur tuos pinigus dėsime, kaip išleisime, į tai visiškai neatsižvelgiama, nuleidžiamas kažkoks skaičius, istoriškai susiklostęs, ir paskui jis dar mažinamas“, – tvirtino M.Budraitis.

Pasak jo, jeigu bus įgyvendintas sumanymas dėl 15 proc., Nacionalinis dramos teatras neteks 242 tūkst. eurų, numatytų pastato rekonstrukcijai.

„Jeigu iš VIP (Valstybės investicijų programos – BNS) mažina 15 proc. kitų metų finansavimą, vadinasi, – mes jau išėję į rekonstrukciją, sutartys jau visos pasirašomos, jau planuojami darbai – tai stabdo tuos darbus. Pagal dabartinius planus, turėtume atsidaryti 2020 metų rudenį, lėšų mažinimas tą datą stumia. Vadinasi, mes dar ilgiau neturėsime savo salių ir galimybės užsidirbti“, – BNS aiškino M.Budraitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Martynas Budraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Martynas Budraitis

Jo teigimu, iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų užtenka, nors ir ne 100 proc., darbo užmokesčiui, iš nacionalinės programos gaunamos lėšos skiriamos kūrybinei veiklai. Pastatui išlaikyti, padengti dalį kūrybinių išlaidų ir darbo užmokesčio Lietuvos nacionalinis dramos teatras skirdavo iš uždirbtų lėšų.

„Pernai mes turėjome savo sales, gauname daugiau kaip 1 mln. eurų už bilietus, iš to ir dengiame. Tos pajamos – ir pastatymams, ir kviestiniams aktoriams, ir net dengiame apie pusantro mėnesio darbo užmokesčio iš pajamų. Ar tai normalu?“ – retoriškai klausė teatro vadovas.

E.Stancikas tvirtino, kad netekus 15 proc. biudžeto lėšų arba 300 tūkst. eurų, nukentėtų ir pastatymai, ir edukacija, ir net pastato priežiūra.

„Tai didžiuliai pinigai. (...) Dabar biudžeto lėšos eina tik darbuotojų atlyginimams“, – pabrėžė jis.

Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas teigė, kad biudžete nenumatyta pinigų net pastatui išlaikyti. Mat 12 metų teatras buvo rekonstruojamas, tuo laikotarpiu pastato priežiūra buvo perduota statytojui. Baigus rekonstrukciją ir pastatą grąžinus teatrui, lėšų jam išlaikyti vis neskiriama.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Nacionalinio dramos teatro projektas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Nacionalinio dramos teatro projektas

„Nors prašėme ir vienais metais, ir kitais metais, kol kas neturime tam lėšų“, – sakė E. Stancikas.

Jo duomenimis, darbuotojų atlyginimai teatre svyruoja nuo minimalios mėnesio algos iki 800 eurų atskaičius mokesčius.

„800 eurų gauna vienetai, čia – labai didelė alga, ją gauna mūsų aukso fondas, žvaigždės“, – tvirtino direktorius.

„Situacija išties yra labai bloga. Du mėnesius nerandame scenos darbuotojų, anksčiau dėl to nekildavo problemų, visada būdavo norinčiųjų dirbti teatre. Dabar sulaukiame tik atsitiktinių žmonių iš Darbo biržos, jiems reikia fiktyviai įsidarbinti, kad gautų pašalpas. Žmonėms neapsimoka dirbti už pašalpos dydžio algą“, – sakė E.Stancikas.

Žmonėms neapsimoka dirbti už pašalpos dydžio algą.

Kultūros komiteto posėdyje dalyvavusi kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė patvirtino, kad kitąmet nenumatoma žymiai didinti kultūros finansavimo.

„Biudžetas nėra patvirtintas, tačiau didelio proveržio neplanuojame. Finansų paskirstymas yra toks, koks yra Vyriausybėje suplanuotas, ir papildomų lėšų, kurių reikėjo visų kultūros darbuotojų atlyginimams, nėra“, – sakė ji.

„Deja, tai priklauso ne nuo Kultūros ministerijos, bet nuo bendro valstybės biudžeto ir situacijos“, – pridūrė viceministrė.

Ji taip pat pripažino, kad kultūros srityje vis didėja įtampa.

„Matome, kad kiekvienais metais įtampa tikrai didėja, nes kūrybingi žmonės arba išeina į privatų sektorių, arba išvažiuoja. Čia yra bendras valstybės sprendimas, kur daugiau pinigų jie gali skirti“, – sakė G.Žemaitytė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gintautė Žemaitytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gintautė Žemaitytė

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad kitąmet visi darbuotojai atlyginimų padidėjimą turėtų pajusti dėl bendro mokesčių skaičiavimo pakeitimo. Jis taip pat priminė Kultūros ministerijos pažadus kitąmet po 19 eurų didinti atlyginimus visiems kultūros darbuotojams. Dalis savivaldybių žada po tiek pat pridėti savo kultūros įstaigų darbuotojams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis