„Vykdome projektavimo, rekonstrukcijos ir renovacijos darbus ir planuojame per 2019 metus baigti ir, manyčiau, jis (centras – BNS) pradės savo gyvavimą. Norėčiau, kad tai įvyktų dar 2019 metais, bet kaip įvyks, priklausys nuo finansavimo šaltinių“, – BNS sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas.
LSMU yra vienas iš šio centro steigėjų.
Pasak rektoriaus, V.Putvinskio gatvėje esantis buvęs Prancūzijos ambasados pastatas nuo spalio 1–osios yra patikėjimo teise perduotas LSMU, jis yra suplanavęs pastato rekonstrukcijai skirti 1,3 mln. eurų.
Tačiau ši suma, pasak R.Žaliūno, yra vos pusė to, ko reikėtų, kad E.Levino centro veikla galėtų vykti sklandžiai.
„Kad tas pastatas būtų gyvas, patrauklus, reikėtų gerokai daugiau: startui turėtų būti bent dvigubai didesnė suma, mes ieškome tolygaus partnerio“, – sakė R.Žaliūnas.
E.Levino centrui vadovauti paskirtas filosofijos mokslų daktaras, buvęs kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
R.Žaliūno teigimu, planuojama steigti centrą valdysiančią asociaciją, joje be LSMU taip pat bus Kauno savivaldybė ir Prancūzijai atstovaujanti institucija.
„Mes, medikai, negalime būti siaura specialybė, kurie yra tik su materialiaisiais dalykais“, – paklaustas, kaip šio centro veikla siesis su LSMU, sakė universiteto rektorius, jis yra ir Prancūzijos garbės konsulas.
E.Levinas laikomas vienu garsiausių pasauliniu mastu žmonių, gimusių ir gyvenusių Kaune.
Žymus filosofas egzistencialistas, Sorbonos universiteto profesorius gimė ir užaugo Kauno senamiestyje, čia susipažino su būsima žmona, ją vėliau vedė Paryžiuje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune gyvenusius E.Levino šeimos narius naciai sušaudė.
Kaune jau yra E.Levino gatvė, taip pat atminimo lenta ant pastato Karaliaus Mindaugo prospekte, žyminti jo gimimo vietą, o skveras šalia E.Levino centro taip pat yra pavadintas šio filosofo vardu.
