16-ojo amžiaus pabaigoje rusėnų kalba surašytu raštu Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis patvirtina, kad pardavė sklypą Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei, kuri įsigytoje žemėje ketina statyti bažnyčią.
Istorikų teigimu, pergamentas ypatingas, nes ant jo pasirašė net trys Radvilų giminės vyrai: Mikalojus Radvila Rudasis ir du jo sūnūs, Mikalojus ir Kristupas. Žemę bažnyčiai statyti Radvilos ne dovanojo, o pardavė, nors ši giminė prieš 500 metų įstatymais ir privilegijomis siekė, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje evangelikų teisės būtų tokios kaip ir Romos katalikų, rėmė daugelio evangelikų bažnyčių statybą, mokslą ir meną.
Vrublevskių bibliotekos restauratorė Birutė Giedraitienė sako, kad pergamentą nuo dulkių ir purvo valė mėnesį.
„Didžiausia problema tai buvo antspaudo susipynę virvelės ar net nutrūkusios nuo paties pergamento, nes jį prie pergamento jungdavo juostelėmis. Pats pergamentas nebuvo labai purvinas, aišku, išvalėme paviršių, bet buvo labai pridulkėję antspaudai“, – teigia ji.
Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas tvirtina, jog toks pergamentas bibliotekoje yra vienintelis.
„Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje toks pergamentas, patvirtintas trijų Radvilų parašais, yra vienintelis, tiesą pasakius, sunku pasakyti, ar išliko daugiau tokių dokumentų, bet kuriuos atveju turime paliudytus parašais tris iškilius Lietuvos valstybės karo, politikos, meno mokslo veikėjus: Mikalojų Radvilą Rudąjį ir du jo sūnus – kitą Mikalojų Naugarduko vaivadą ir mums iš literatūros irgi žinomą Kristupą Radvilą Perkūną“, – džiaugiasi direktorius.
