Mes, tuo tarpu, tvirtiname, kad ši iniciatyva nėra anei buka ar nuvalkiota. Dažnai tai veikia kaip komplimentas – atrodo net nelietuviškai. Didžiulis, nebūdingas atsipalaidavimas ir dialogų laisvė. Be viso ko, įdomu, kad naujokais šie jaunuoliai net nekvepia. Patyrę, rimtų temų gvildentojai, kurie (pasirodytų) nusišnekėdami, atskleidžia kur kas daugiau, negu galima pamanyti. Vulgarus ar „juodas“ humoras tėra neišprusėliškas trendas? Taip. Štai pavyzdys, apie ką galima juoktis, o žemiau ir pokalbis su „Karpio Podkastų“ autoriais.
Kas jūs tokie ir kaip patys save vadinate?
Marius Plečkaitis ir Paulius Kliševičius. Vaikystės draugai. Jau tuomet buvome idėjiniai nepritapėliai, nelinkę į tikrovę žiūrėti taip, kaip mums primetama (mokykloje, pavyzdžiui. Arba universitete. Arba per televiziją). Visuomet abejojame ir keliame klausimus. Ir tai mums buvo tarsi žaidimas, kurį tebežaidžiame ir dabar.
Kas pakišo mintį atskleisti dialogą animuotais autopersonažais ir kodėl apskritai pasirinktas toks kelias? Kaip gimė idėja?
Marius Plečkaitis (M.P.): Vis tas idėjinis nepritapėliškumas. Kai nebeužteko savo nuomonę reikšti vien savo žmonių ratui, atsirado platesnės auditorijos poreikis. Pati idėja gimė atsitiktinai. Mes kasdien apie ką nors pasišnekam. Ir temos, kuriomis šnekamės, yra gana rimtos. O animuotas dialogas žmonių lyg ir neįpareigoja visko, ką sakome, priimti rimtai. Animacija yra patrauklu, linksma ir lengva. Ji savotiškai sušvelnina rimtumo kirčius.
Paulius Kliševičius (P.K.): Pridurčiau – Marius visuomet turėjo nesveiką polinkį į piešimą ir fiktyvių personažų kūrimą. Šiuo atveju nusprendėme po fikcijomis nesislėpti, o tiesiog išnaudoti tai, ką kiekvienas mūsų geriausiai sugebame. Piešti ir šnekėti. Na ir dar pasauliui pasirodyt.
„Karpio Podkastas“ / „Karpio Animacija“, iš pažiūros, neturi nieko bendro su jumis. Ką reiškia pavadinimas?
P.K.: Pirmiausia buvo Žodis. Ne, nevisai. Pirmiausiai buvo veiksmas. Per eilinę neformalią diskusiją viename iš kiemų, netyčia nufilmavome džiovintą karpį. Jis dar ir rūkė. Štai čia. Tai mums pasirodė labai juokinga. Tiek mintis, tiek vaizdas, kurį kitą dieną išvydome savo kompiuterio ekrane. Pagalvojome, jei jau imsimės kokios veiklos, tai tas šokantis ir rūkantis karpis būtinai taps mūsų „prekiniu ženklu“. Iš tiesų taip ir buvo.
M.P.: Iki podcast'ų dariau visokiausių videoeksperimentų. Jie nebuvo susiję su karpiu kaip žuvim, bet tasai šokantis ir rūkantis gyvis vis sušmėžuodavo kaip video užsklanda. Gyvas logotipas. O Karpio Animacija arba – tai tiesiog žaismingas pokštas.
Kuris iš podcast'ų jums patinka labiausiai?
M.P.: „Kaimo turizmas“. Tai savotiškai neutrali ir paprasta tema. Bet savyje ji talpina esminę prieštarą. Miesto civilizaciniai patogumai priešpastatomi realiam kaimo suvokimui. Manau šitame podcast'e užkabinome ne vieną visuomenės nervą.
P.K.: Na, kaip išskirti ką nors iš savųjų kūdikių? Sunku! Bet „Feesbukas“. Jis gi pirmasis ir paprasčiausias mūsų darbas. Pilotinis eksperimentas. Vien tuo jis mane žavi. O ir aktualumas jo neginčytinas. Neabejoju, kad apie socialinius tinklus mes dar komentuosim.
