1. Tai vienas seniausių šiuolaikinio meno renginių
Pirmą kartą Venecijos meno bienalė surengta 1895 m. balandžio 30 d. Taip miesto taryba nutarė paminėti sidabrinių Italijos karaliaus Umberto I ir jo žmonos karalienės Margaritos vestuvių metines. Pirmąją parodą aplankė 224 tūkstančiai lankytojų. Vėliau nuspręsta renginį kartoti kas dvejus metus, kviečiant dalyvauti menininkus iš užsienio ir eksponuojant žiuri atrinktus italų kūrėjų darbus.
2. Venecijos bienalė – viena prestižiškiausių
XX amžiaus pradžioje Bienalė tapo prestižiniu tarptautinės svarbos įvykiu. Ji ėmė diktuoti meno tendencijas, o pagal jos modelį imti organizuoti kiti panašūs renginiai. Paroda į Veneciją sutraukia žymiausius pasaulio menininkus, kuratorius, kolekcininkus, kritikus, daugiau nei 5 tūkstančius akredituotų žurnalistų. Venecijos bienalėje dalyvavo ir tokie gerai žinomi menininkai kaip Gustavas Klimtas, Marina Abramovič, Damienas Hirstas ar Jonas Mekas. Tiesa, Pablo Picasso darbus 1905 m. rodyti buvo uždrausta baiminantis, kad novatoriška kūrėjo meninė kalba gali sukelti publikos pasipiktinimą. Menininko darbai Bienalėje eksponuoti tik 1948 m.
3. Venecijos bienalė susideda iš dviejų dalių
Bienalę sudaro dvi dalys: atskirų šalių paviljonai ir bendra, vis kito kuratoriaus formuojama paroda, veikianti Giardini (soduose) ir Arsenale. Tiesa, pastaroji vieta duris atvėrė tik 1999 m., kai istoriniai Venecijos laivyno pastatai buvo transformuoti į naujas parodų erdves. Soduose įrengtas centrinis paviljonas ir 29 pastovūs šalių paviljonai, pastatyti skirtingais laikotarpiais ir administruojami tų šalių kultūros ministerijų. Kitos šalys, tarp jų ir nuolatinio paviljono neturinti Lietuva, pristatomus kūrinius eksponuoja įvairiuose kanalais išraizgyto Venecijos miesto pastatuose.
4. Venecijos bienalė – viena didžiausių
Prieš 124-erius metus įsteigta Venecijos tarptautinė šiuolaikinio meno bienalė tęsiasi pusę metų. Šiemet ji oficialiai atidaroma gegužės 11 d. ir truks iki lapkričio 24 d. Kas dvejus metus organizuojamą renginį aplanko daugiau nei pusė milijono meno gerbėjų iš viso pasaulio. 2019 m. čia savo kūrinius eksponuos 79 menininkai, taip pat bus pristatyti 90 nacionalinių paviljonų, iš kurių pirmą kartą dalyvaus keturios šalys: Ganos Respublika, Madagaskaras, Malaizija ir Pakistanas.
5. Venecijos bienalė turi savo apdovanojimus
Venecijos šiuolaikinio meno bienalę organizuoja Bienalės fondas. Ši kultūros organizacija, be meno bienalės, rengia ir architektūros bienalę, šiuolaikinės muzikos ir šokio bei tarptautinius kino ir teatro festivalius. Geriausiems kūrėjams įteikiamos Venecijos simboliu laikomo auksinio liūto statulėlės. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje tokiu apdovanojimu pagerbiamas menininkas už gyvenimo nuopelnus, taip pat ji įteikiama geriausiam menininkui tarptautinėje parodoje ir geriausiam nacionaliniam paviljonui. Perspektyviausiam jaunajam kūrėjui įteikiamas „Sidabrinis liūtas“. Taip pat įsteigtas specialaus paminėjimo apdovanojimas.
6. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja vienuoliktą kartą
Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 m., tad šiemet sukanka dvidešimtmetis. Šaliai atstovavo menininkai Mindaugas Navakas ir Eglė Rakauskaitė, Deimantas Narkevičius, Svajonė ir Paulius Stanikai, Jonas Mekas, Nomeda ir Gediminas Urbonai, Žilvinas Kempinas, Darius Mikšys, kuratoriaus Raimundo Malašausko suburti Lietuvos ir Kipro menininkai, taip pat Dainius Liškevičius ir Žilvinas Landzbergas. Šiemet dalyvauja menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė.
7. Lietuvos paviljonas 4 kartus įvertintas bienalės žiūri
Venecijos bienalės komisija specialaus paminėjimo apdovanojimą Lietuvos paviljonui įteikė net keturis kartus. 2005-aisiais Lietuvos paviljone eksponuota Jono Meko kūrybos retrospektyva sulaukė tarptautinio kritikų dėmesio bei pripažinimo kaip viena įsimintiniausių parodų. 2007 m. tokio paminėjimo sulaukė Gedimino ir Nomedos Urbonų projektas „Villa Lituania“. 2011 m. Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“ įvertintas už konceptualią eleganciją ir produktyvų daugiaprasmį nacionalinės meno istorijos pateikimą. O jungtinis Kipro ir Lietuvos paviljonas 2013 m. kuruotas Raimundo Malašausko specialaus paminėjimo sulaukė už originalų kuratorinį formatą, kuris sujungia dvi šalis į bendrą patirtį.
8. Šiais metais Lietuva prisistatys neįprastai
Paprastai Venecijos bienalėje pristatomi statiški meno kūriniai – skulptūros, piešiniai, videomeno darbai. Šiemet Lietuva prisistatys su menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansu „Saulė ir jūra (Marina)“. Paviljonas įsikurs istorinėje Venecijos arsenalo laivų statyklos teritorijoje esančiame pastate. Čia įrengtą dirbtinį paplūdimį, kuriame apie klimato kaitą dainuos ant smėlio gulintys poilsiautojai, žiūrovai galės stebėti iš viršaus.
9. Šių metų parodos pavadinimas – senas kiniškas prakeiksmas
58-osios Bienalės parodą patikėta kuruoti Ralphui Rugoffui, daugiau nei dešimtmetį vadovaujančiam „Hayward“ galerijai Londone. Nors konkrečios temos paroda neturi, ji pavadinta senu kinišku prakeiksmu „Kad tu gyventum įdomiais laikais“ (angl. May You Live in Interesting Times). Kaip linkėjimas skambanti frazė paprastai sakoma neslepiant ironijos – įdomūs laikai reiškia konfliktus ir neramumus.
10. Jauniausias menininkas parodoje – lietuvis
Tarp 79 Ralpho Rugoffo kuruojamos parodos dalyvių ir 28-erių lietuvis Augustas Serapinas. Menininkas studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje ir Karališkojoje Danijos menų akademijoje. Yra surengęs personalinių parodų Londone ir Šveicarijoje. Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Kanadoje, Belgijoje. 2014 m. apdovanotas Metų debiuto premija, skiriama Lietuvos kultūros ministerijos. Bienalėje A. Serapinas pristatys du darbus – naują ir sukurtą 2018 m.
