„Neabejotinai vaikų ir paauglių literatūra yra kertinis dalykas auginant skaitantį žmogų, juk įprotis skaityti knygas, o ir skaitymo džiaugsmas, dažniausiai atrasti vaikystėje, vėliau mus lydi visą gyvenimą“, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. „Vaikų knygos, jas vaikams kuriantys ir skaitantys suaugusieji yra svarbiausi faktoriai, kurie lemia ar vaikai ateityje skaitys, kokia ta jų ateitis bus ir kokie jie bus mūsų ateitis“, – įsitikinusi rašytoja ir iliustruotoja Kotryna Zylė. „Kad skaitymo įgūdis vaikystėje susiformuotų ir vėliau tęstųsi, knygos ir visa tai, kas su jomis susiję, turi tapti natūralia vaiko aplinkos dalimi“, – teigia Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vadovė Inga Mitunevičiūtė.
„Knygų vaikams rinka yra viena stabiliausių leidybos sektoriuje, o per pandemiją stebėjome jos augimą, nes tėvai turėjo daugiau laiko skaityti savo vaikams. Atotrūkis nuo knygų įvyksta ankstyvoje paauglystėje, kuomet tėvai nustoja vaikams skaityti, o jie patys neįpranta to daryti savarankiškai“, – sako viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių A.Žilinskienė ir priduria žinanti pavyzdžių, kai tėvai, norėdami išlaikyti skaitymo tradiciją, skaito vaikams iki penktos ar šeštos klasės.
Nenorą skaityti paauglystėje viena iš Vilniaus knygų mugės Jaunųjų skaitytojų salės organizatorių I.Mitunevičiūtė vadina juodosiomis skaitymo duobėmis. Vieni šias duobes išgyvena, iš jų išlipa ir vėliau vėl pradeda skaityti, o kiti jose taip ir lieka.
„Lengviau būna tiems, kurių skaitymo įgūdžiai jau buvo suformuoti vaikystėje“, – sako I.Mitunevičiūtė ir priduria, kad aplinka, kurioje vaikas gyvena, mokosi, bendrauja ir mėgsta leisti laiką taip pat turi didžiulę įtaką jo skaitymo pomėgiams. Įvairiose apklausose apie tai, kokias knygas skaito paaugliai, jie gana aiškiai ivardija priežastis, kodėl nori skaityti. Knyga jiems dažnai tampa pabėgimu nuo pasaulio, nuo šeimos ir mokyklos rūpesčių. Štai kodėl tarp paauglių yra tokia populiari maginė fantastika, distopijos į kitą, išgalvotą pasaulį nukeliančios knygos. Iš kitos pusės, tuos kasdieninius rūpesčius padeda įveikti problemų proza, kurioje ne visada, bet galima rasti ir problemų sprendimų būdus. Be to, paaugliai nemėgsta, kai suaugusieji jiems diktuoja ir patarinėja, ką skaityti. Tai grupė, kuri nori pati spręsti, kas jiems gali būti įdomu.
Vilniaus knygų mugė nuo pat organizavimo pradžios ypatingą dėmesį skyrė vaikų skaitymo edukacijai ir siūlė gausybę veiklų šeimoms. „Tačiau po kurio laiko pastebėjome, kad paaugliai savo vietos mugėje lyg ir neturi. Paauglių moksleivių klasės, atvežtos mokytojų, blaškydavosi po mugę, į garsiai komunikuojamą Vaikų salę jeigu ir užsukdavo, tai tik trumpam. Supratome, kad reikia keisti ir veiklas, ir komunikaciją. Taip atsirado Jaunųjų skaitytojų salė, kurios veiklų spektras gerokai išsiplėtė. Jaunųjų skaitytojų salėje telpa ir vaikams bei jaunimui knygas leidžiančios leidyklos, ir kūrybinė studija, ir jaunimo erdvė, ir bibliotekų erdvė“, – teigia A.Žilinskienė.
Vieni iš mugės organizatorių džiaugiasi, kad Lietuvos bibliotekos yra tapusios neatsiejama mugės dalimi, o bibliotekų siūlomi užsiėmimai yra įdomūs ir mažam, ir jaunam, ir suaugusiam. „Kitų metų mugės Jaunųjų skaitytojų salė žada ir naują – kitokią – lankytojų patirtį. Ketvirtojoje salėje bus galima ne tik nusipirkti knygų, sudalyvauti renginiuose ir kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir įsitraukti į interaktyvų erdvės žaidimą. Paauglius šiemet pasitiks atsinaujinusi Jaunimo erdvė ir atskira šiai amžiaus grupei skirta renginių programa. Jaunųjų skaitytojų salė mugėje – tai emocijų ir fantazijos pasaulis, kylantis iš knygų. Ir jei mums pavyks tą pasaulį atverti, tai knygų mugės misija bus įvykdyta“, – neabejoja A.Žilinskienė.
Vaikams ir jaunimui rašanti Kotryna Zylė svarsto, kad tam, kad būtų pasiekta vadinamoji neskaitanti auditorija – paaugliai – rašytojams yra tikras iššūkis: „Paauglių rašytojai, kaip ir daugelis suaugusiųjų, gal netgi prisibijo, – sako Kotryna Zylė. – Jie – mažiausiai skaitanti auditorijos dalis, tad rašytojai tarsi pasmerkti būti mažiau skaitomi. Pastebėjau, kad paaugliams dažniau rašo suaugusiųjų rašytojai. Vaikų literatūros jie nesiima, nes nėra tikri, ar sugebės vaikams paprastai, bet labai kokybiškai papasakoti istorijas. Knygos paaugliams yra artimesnės suaugusiųjų knygoms.
Bet gal dėl to, kad paaugliai patys jau skaito ir suaugusiems, ir paaugliams skirtas knygas, kartais suaugusieji, kurie tarsi turėtų idėją tinkančią ir paauglių auditorijai, parašo knygą nebeįvardindami auditorijos, tarsi ją galėtų skaityti ir paaugliai, ir suaugusieji. Iš tiesų paaugliai gali skaityti labai įvairias knygas. Dažniausiai mes kažkodėl kalbame apie grožinę, tačiau paaugliams gal reikia daugiau pažintinės literatūros. Ne tik istorijų, bet ir netikėtos formos knygų, kurių pasaulyje išleidžiama daug, į lietuvių kalbą irgi išverčiama nemažai, bet lietuvių autoriai dar kol kas pažintinių knygų vengia, nėra jų atradę. Įdomios pažintinės knygos galbūt taip pat būtų būdas prisijaukinti paauglius ir neskaitančius vyresnius vaikus. Vėliau jie natūraliai atrastų ir istorijas pasakojančias knygas.
I.Mitunevičiūtė sako, kad iš anketų, į kurias atsakinėjo jaunieji skaitytojai, galima spręsti – paaugliai remiasi ne suaugusiųjų rekomendacijomis, o autoritetų ir bendraamžių patarimais. „Man atrodo svarbu atrasti žmones, kurie paaugliams darytų įspūdį – sportininkus, muzikantus ar menininkus. Kartais tie autoritetai suaugusiems gali atrodyti keisti, tačiau būtent jų žodis gali tapti lemiamu, ar paauglys skaitys, ar ne“, – teigia viena iš Jaunųjų skaitytojų salės Vilniaus knygų mugėje organizatorių ir priduria, kad absoliutinti negalima – yra labai daug skaitančių paauglių, kurie, net ir jauno amžiaus, skaito universiteto studentams rekomenduojamas knygas.
Man atrodo svarbu atrasti žmones, kurie paaugliams darytų įspūdį – sportininkus, muzikantus ar menininkus.
Į Vilniaus knygų mugę užsienio rašytojus ir knygų iliustruotojus kviečiančio Lietuvos kultūros instituto vadovė A.Žilinskienė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvos kūrėjai yra labai gerai vertinami tarptautinėje knygų rinkoje. 2019 metais Aušros Kiudulaitės ir Evelinos Daciūtės knyga „Laimė yra lapė“ įvertinta JAV apdovanojimu „The Batchelder“, gausybę svarių tarptautinių apdovanojimų pelnė Monikos Vaicenavičienės knyga „Kas yra upė?“, svarbūs Rasos Jančiauskaitės iliustracijų įvertinimai, o taip pat ir kvietimas sukurti 2020 metų Bolonijos knygų mugės vizualinį identitetą, kurio ji sulaukė.
Šių metų Frankfurto knygų mugėje grafinis Jurgos Vilės ir Linos Itagaki romanas „Sibiro haiku“ pelnė geriausios metų knygos jaunimui Vokietijoje apdovanojimą. Šis grafinis romanas pastaraisiais metais yra viena labiausiai verčiamų lietuviškų knygų pasaulyje – ji jau išversta į trylika kalbų, dar keli vertimai pakeliui. Kęstučio Kasparavičius istorijos po pasaulį pasklidusios 27 kalbomis – nuo japonų iki portugalų. Be jokios abejonės tai liudija, kad Lietuvos autorių ir iliustruotojų knygos įdomios ne tik mums, bet ir viso pasaulio skaitytojams. Džiugu ir tai, kad Lietuvos kultūros instituto vykdoma Vertimų programa kasmet sulaukia vis daugiau užsienio leidėjų paraiškų finansuoti Lietuvos autorių knygų vertimus.
„Tokie proveržiai neįvyksta savaime, – įsitikinusi A.Žilinskienė. – Lietuvos vaikų ir paauglių knygų kūrėjai jau kelis dešimtmečius yra aktyvūs tarptautinėje erdvėje. Lietuvos kultūros institutas nuo 2011 metų, kuomet Lietuva buvo Bolonijos vaikų knygų mugės pagrindinė viešnia, stengiasi suteikti galimybių mūsų menininkų tarptautinei tinklaveikai ir profesiniam tobulėjimui. Ir nebūtinai reikia vykti į Bolonijos vaikų knygų mugę, kurioje kasmet įrengiame Lietuvos nacionalinį stendą, nes galimybės atkeliauja ir į Lietuvą. Geriausių idėjų, naujausių kūrybinių praktikų mainų ir tarptautinių pasimatymų vieta tampa ir Vilniaus knygų mugė, kuri yra ne tik skaitytojų šventė, bet ir tarptautinis tinklaveikos renginys. Knygų mugėje išvysti pasaulinio garso vaikų knygų kūrėjus jau tapo įprasta. Sigutės Chlebinskaitės inicijuota „Knygų šalis“ kasmet pristato ne vieną garsų iliustruotoją, svečius kviečiasi ir Lietuvos leidėjai“.
Lietuvos kultūros instituto vadovė šiek tiek praskleidžia ir kitų metų Vilniaus knygų mugės uždangą – institutas į kitų metų mugę pakvietė dvi pasaulines žvaigždes Norą Krug ir Steveną Guarnaccia. Pasaulyje vertinama vokiečių kilmės amerikiečių rašytoja ir iliustruotoja Nora Krug Lietuvos skaitytojams žinoma iš grafinės memuarų knygos „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“, išleistos Lietuvoje 2020 metais. Šis tarptautinis bestseleris įtrauktas į „New York Times“ ir „The Guardian“ geriausių metų knygų sąrašus.
2019 metais autorė gavo Lyndo Wardo grafinio romano prizą bei JAV Nacionalinį knygų kritikų apdovanojimą, buvo apdovanota Britų knygos dizaino prizu ir Niujorko meno vadovų klubo medaliu ir daugeliu kitų, o Viktorijos ir Alberto muziejus ją paskelbė „Metų iliustruotoja“. 2021 m. pasirodžiusi jos iliustruota Timothy Snyder knyga „Apie tironiją“ tapo Nr. 1 „Amazon“ prekybos tinkle. Stevenas Guarnaccia yra pripažintas iliustruotojas ir dizaineris, dirbantis su didžiausiais laikraščiais ir žurnalais, tarp jų „New York Times“, „Abitare“, „Rolling Stone“ ir „Domus“.
S.Guarnaccia kuria knygas dizaino ir populiariosios kultūros temomis ir yra pripažintas vaikiškų knygų autorius, tokių kaip „The Three Little Pigs: an Architectural Tale“ ir „Cinderella: a Fashionable Tale“. Jo darbai įvertinti Bolonijos vaikų knygų mugės, AIGA, Niujorko meno vadovų klubo apdovanojimais, solo parodos rodytos JAV ir Europoje. Jis yra dirbęs su Modernaus meno muziejumi Niujorke, kūręs dizainą „Swatch“ laikrodžiams. Abu svečiai dėsto iliustraciją Niujorko Parsonso dizaino mokykloje. Reikia paminėti, kad jų apsilankymas Vilniaus knygų mugėje puikiai atliepia ir būsimosios mugės temą „Vaizdas kaip tekstas“.
Rašytoja ir iliustruotoja Kotryna Zylė Vilniaus knygų mugėje labiausiai vertina galimybę susitikti su vaikais. „Man patinka su jais susitapatinti, pamėginti būti tokia, kaip jie, tokia, kokią norėčiau matyti knygos autorę, būdama jų amžiaus, atvykusią į mano mokyklą. Galbūt vaikams tai padeda atrasti, kad knygų autoriai nebūtinai yra rimti, ar mirę, kaip jiems atrodo, kai skaito privalomosios literatūros kūrinius mokykloje.
Man atrodo, kad knygų mugė turi daryti viską, kad nuklotų kelius ir takelius į jaunųjų skaitytojų širdis“, – sako rašytoja, knygų mugės dienomis ir pati visada panyranti į knygų pasaulį, išklausanti pokalbius apie knygų kūrimo užkulisius. Knygų mugė Kotrynai yra bendraminčių ratas, kuriame ji gali sutikti kitus rašytojus, kitus leidėjus, iliustruotojus bei klausytis jų istorijų, suaugusių žmonių patirčių, keistis jomis, dalintis, įsikvėpti, nusiraminti, jeigu kažkas neramina, atrasti naujų veikimo būdų, iš jų pasimokyti. „Didžiausias džiaugsmas man yra tiesiog susižymėti programoje begalę vienas po kito einančių renginių ir eiti į juos, klausytis, gerti į save kitas patirtis, prisisemti tų patirčių ateinantiems metams ir taip nugyventi knygų mugę“, – sako kitų metų mugei jau besirengianti rašytoja Kotryna Zylė.
Tarptautinė, 22-oji Vilniaus knygų mugė „Vaizdas kaip tekstas“ įvyks 2022 metų vasario 24-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
