Šiais metais Lietuvos paviljonas išsiskiria įsikurdamas atskirame pastate erdviame Zenobio rūmų sode, balansuojančiame tarp Venecijos ir „kažkur kitur“ erdvės. Pasak komisaro-kuratoriaus Vytauto Michelkevičiaus, „Menininko surinkta daugiasluoksnė kolekcija it elipsinė laiko kilpa nukelia mus į netolimą praeitį, kvestionuoja dabartį ir nerimastingai žvalgosi į kultūrinių ir geopolitinių įtampų pilną ateitį. Nors „Muziejus“, regis, yra vieno atvejo meninis tyrimas, tačiau jis aktualus ne tik gilinantis į sovietinį totalitarinį režimą, bet ir kaip savitas požiūris į hegemonines dabarties galias, jų kuriamą viešąjį diskursą ir santykį su kūrėjo laisve. „Muziejų“ galime laikyti ir naujojo patriotizmo versija, siūlančia iš naujo įvertinti šiuolaikinių demokratijų kuriamus nacionalinius mitus ir mėginimus legitimuoti nacionalines valstybes“.
„Muziejų“ galime laikyti ir naujojo patriotizmo versija, siūlančia iš naujo įvertinti šiuolaikinių demokratijų kuriamus nacionalinius mitus ir mėginimus legitimuoti nacionalines valstybes.
Tapęs Lietuvos paviljonu, „Muziejus“ užmezga ryšį su pagrindinės parodos „Visos pasaulio ateitys“ kuratoriaus Okwui Enwezoro mintimi, kad nacionalinis paviljonas yra „pats anachroniškiausias parodos modelis“, ir sykiu pasiūlo bei įgyvendina savą modelį, kaip elgtis šiandieniniame nacionalinių ir geopolitinių konfliktų valdomame pasaulyje. „Muziejaus“ pristatymas Nacionaliniame paviljone yra transgresyvus veiksmas, kuris įteisina jį kaip instituciją, viršijančią įprastus muziejaus įgaliojimus.
Menininkas su subtilia ironija peržaidžia Lietuvos (dailės) istoriją ir sudėlioja netikėtą „archeologinę“ kolekciją, kurioje už kiekvieno objekto glūdi ir asmeninė, ir kolektyvinė patirtis, kviečianti žiūrovą į kelionę laiku. „Muziejuje“ autobiografinės detalės susipina su revoliucionierių disidentų (Antanas Kraujelis, Romas Kalanta ir Bronius Maigis) bei idealizuotų kultūros veikėjų (tokių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as) biografijomis ir ištrina trapias ribas tarp subjektyvaus ir objektyvaus pasakojimo.
„Muziejus“ veiks kaip performatyvi institucija, nes jame nuolat budės gidai iš Lietuvos, padėsiantys žiūrovams išskleisti susipynusias istorijas ir jų kontekstus. Išleistas specialus vadovas po paviljoną ir suvenyrų kolekcija, kurią kartu su menininku kūrė dizainerės Sandra Straukaitė ir Laura Grigaliūnaitė. Gegužės 9-13 dienomis vyks specialių turų po paviljoną programa kartu su kuratoriumi, menininku ir kviestiniais svečiais.
Daugiau apie paviljoną ir menininką www.museo.lt, www.liskevicius.lt, www.facebook.com/LithuanianPavilion2015
Lietuvos paviljonas veiks kasdien (išskyrus antradieniais) nuo 10.00 iki 18.00 val., 2015 m. gegužės 7 d. – rugsėjo 30 d. Lietuvos paviljoną Venecijos meno bienalėje 2015 m. organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija. Pagrindiniai paviljono rėmėjai yra LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Venecijos meno bienalė yra viena prestižiškiausių pasaulyje šiuolaikinio meno parodų, kuri vyksta kas dvejus metus nuo 1895 m. Lietuva dalyvauja nuo 1999 m. Šiais metais 56-oji tarptautinė meno paroda Venecijos bienalėje vyks nuo gegužės 9 d. iki lapkričio 22 d. Specialios peržiūros dienos vyksta gegužės 6–8 d.
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija nuo 2011 m. vykdo tarptautines meno rezidencijų, edukacijos ir meno produkcijos programas Nidoje ir Vilniuje.
