– Kaip kilo šios parodos sumanymas?
– Katedros varpinė – daugiasluoksnis bokštas, todėl atsirado mintis per jo architektūrą, kylant aukštyn, atspindėti ir miesto istoriją. Per 700 gyvavimo metų statinys augo, keitėsi ir įgavo papildomų funkcijų: pastatytas gynybai, vėliau jis tapo katedros varpine ir miesto laikrodžio bokštu, o dabar yra dar ir patrauklus turistinis objektas.
Varpinės bokštas buvo istorijos liudininkas, o kai kuriuos istorinius įvykius išgyvendavo kartu su miestu. Pavyzdžiui, gaisrus – jis ne kartą degė. Liepsnų pėdsakų iki šiol matyti bokšto viduje – galime net juos paliesti.
Į klausimą, kokia yra mūsų ekspozicija, atsakom, kad jos pagrindinis eksponatas – bokštas. Žiūrint iš išorės, jis vienalytis, baltas, neįgudusi akis nepastebės architektūrinių sluoksnių. Būdami jo viduje, iš architektūros ir konstrukcijų matome statinio raidą, kurią norėjosi akcentuoti parodoje, kviesti susipažinti su bokštu. Nors jis lankytojams atidarytas jau prieš devynerius metus, atrodo, kad miestiečiai jo dar nepažįsta: iki šiol kai kas stebisi, kad į jį galima užeiti, užkopti iki varpų, o viduje, žvelgdami pro šaudymo angas ir garsalangius (tai varpams įrengti dideli langai – kad jų garsas sklistų plačiai) – matyti miestą, Senamiestį, naujuosius rajonus.
– Jūsų mintį, kad skaičiuodami laiptelius bokšte, galime skaičiuoti ir istorinius amžius, – reikėtų suprasti visai tiesiogiai?
– Iš tiesų, kopdami varpinės laipteliais galime keliauti per miesto istoriją. Keliose bokšto vietose bus tarsi istorijos inkliuzai: lipant aukštyn lankytojai ne tik grožėsis panoraminiais vaizdais, bet ir susipažins su miesto istorijos momentais, o užkilę į ketvirtą bokšto aukštą atras pagrindinę parodos dalį – vaikų ir suaugusiųjų smalsumą žadinančią erdvę su stalu ir dėliojamais, atverčiamais ir ištraukiamais dalykais, kur miesto pokyčiai perteikti žaidybinėmis priemonėmis.
Svarbu ir tai, kad parodoje pristatysime Vilniaus ir Europos įvykių laiko juostas – stengėmės išskirti svarbiausius miesto įvykius, istorinių lūžių momentus ir lygiagrečiai pateikti platesnį, Europinį kontekstą. Mūsų bokšte lankosi daug užsieniečių, tad ir jiems turėtų būti suprantama, kas čia vyko, jie turėtų matyti sąsajas su Europos įvykiais.
– Regis, yra ir įdomus parodos personažas?
– Taip, tai grifonas – fantastinė būtybė, pusiau erelis, pusiau liūtas. Jis lydės parodos lankytojus nuo pirmųjų bokšto aukštų.
– Kaip kilo mintis pasikviesti grifoną?
– Grifonas simboliškai jungia skirtingus laikotarpius, Vilniui svarbias religines tradicijas, pereina į valstybinę heraldiką – laiko šiuolaikinės Lietuvos Prezidento herbą. Tai nuo senų laikų žinoma mitinė būtybė, vaikams veikiausiai atpažįstama iš populiariosios kultūros. Tačiau ar jie žino, kad jis Vilniui labai savas, nes matomas čia nuo senų laikų?
Jis laikomas lobių saugotoju, jam priskiriamos savybės – drąsa ir budrumas, kurių kartais prireikia jauniesiems bokšto lankytojams, nes kopti aukštyn nuo bokšto vidurio, kur baigiasi mūrinės konstrukcijos, iki viršaus, iki XIX a. ąžuolinių konstrukcijų, – iššūkis, net ne visi suaugusieji išdrįsta.
– Ar bus pasakojama gyvai apie parodos turinį?
– Parodą lydės išskirtinė edukacinė programa, vyks teatralizuotos ekskursijos – muziejaus gidės-edukatorės kartu su profesionaliais aktoriais – klounais ves lankytojus nuo pirmo iki viršutinio aukšto. Šios ekskursijos tinkamos vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams. Jose rimtas istorijos pasakojimas susipins su pokštais, išdaigomis, klouniškomis provokacijomis – taip stengiamasi padaryti bokšto, miesto istorijos pažinimą atraktyvų ir išpildyti šiuolaikinio lankytojo lūkesčius.
– Ką pravartu žinoti einant į parodą?
– Mes nepadarėm naujų mokslinių tyrimų ar istorinių atradimų, tai nebuvo mūsų tikslas. Norėjom apibendrinti kelių dešimtmečių istorikų, dailėtyrininkų, kultūros istorikų tyrimus ir pristatyti svarbius punktus.
Visus pagrindinius įvykius, lūžius bus galima perskaityti minėtoje laiko juostoje, kuri apima laikotarpį nuo XIV iki XX amžiaus, pagrindinė parodos dalis kvies žaisti ir būti atidiems. Mūsų tikslas buvo apibendrinti istorinius faktus, išdėstyti juos per bokšto pjūvį ir padaryti parodą suprantamą įvairaus kultūrinio raštingumo žmonėms. Miesto simbolio – varpinės – auditorija labai įvairialypė, todėl stengėmės, kad parodos turinys būtų suprantamas ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir užsieniečiams, kurie nori susipažinti su esminiais miesto istorijos momentais.
Juk lankytojo tikslas – pakilti iki bokšto viršūnės, apžiūrėti tai, kas matyti pro langus, o pakeliui mes stengiamės priminti pagrindinius miesto įvykius ir kai kurias asmenybes, ir taip praturtinti, pagerinti apsilankymo patirtį.
Parodos kuratorės ir tekstų autorės: Inga Cironkaitė-Bendžienė ir Ugnė Kraulaidytė.
Dailininkas – Žilvinas Jagėla. Dizainerė – Laura Varžgalytė.
Muziejaus veiklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus arkivyskupija.
