Keliolika asociacijų, vienijančių įvairių meno sričių kūrėjus, pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą, pabrėždami, jog džiaugiasi atlikėjams suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu. Kartu stebimasi, kad lengvata „ir toliau vykdomas diskriminacinis netolygumas ir skirtingų meno sričių kūrėjų supriešinimas“.
„Siūloma pratęsti ar neribotam laikui patvirtinti fiziniams asmenims skirtą PVM lengvatą, kuri taikoma tik atlikėjams, juos išskiriant iš kitų menininkų, tarsi nepastebint, kad ir kitų meno sričių kūrėjai vienodai patiria sunkmečio negandas, kurių švelninimui ir skirtas šis sprendimas“, – tvirtina kūrėjai.
Jie primena, kad dar pernai liepą Seimui svarstant pataisas, kūrėjai kreipėsi į centrinės valdžios atstovus prašydami atlikti išsamų tyrimą, kuris apimtų įvairias meno sritis ir kūrybos formas, kaip PVM lengvatos meno kūriniams ar jų atlikimui galėtų suteikti abipuses naudas ir valstybei, ir kūrėjams.
„Deja, dabartinį sprendimą numatoma priimti neatsižvelgiant į visų kultūros ir meno lauko dalyvių situaciją, lengvatą taikant tik daliai jų, kitus ignoruojant, tarsi sunkmečio pasekmės jų nepalietė“, – sakoma kūrėjų laiške.
Kreipimąsi be Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pasirašė, Lietuvos architektų, dailininkų, fotomenininkų, kinematografininkų, kompozitorių, literatūros vertėjų, rašytojų ir kitos sąjungos bei asociacijos.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlo neterminuotą PVM lengvatą taikyti ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros bei sporto veiklai. Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos, vėliau ją palikti tik viešbučiams.
Kūrėjai pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu daugelio meno kūrėjų veikla buvo suvaržyta, nebuvo vykdomi užsakymai, konkursai, peržiūros, parodos, nevyko masiniai renginiai.
Anot jų, argumentas apie „solidarumą“ mokant mokesčius tapus PVM mokėtoju dažniausiai argumentuojamas statistiškai – skaičiuojant tik metines pajamas, nuo kurių asmuo tampa PVM mokėtoju, neįvertinus meno kūrinio gamybos kaštų, kurie būna ir kartais didesni nei atlygis kūrėjui.
Akcentuojama, kad kai kurie meno kūriniai, pavyzdžiui, knyga ar kino filmas, dažnai kuriami ir penkerius metus, o honoraras už visus šiuos metus išmokamas per vienerius – taip kūrėjai kartais tampa PVM mokėtoju.
Pateikiamas ir skulptorių pavyzdys, kai skulptūros gamybos kaštai viršija metinę sumą, nuo kurios tampama PVM mokėtojų, tačiau neįvertinama, jog paties kūrėjo honoraras sudaro tik sąlyginai nedidelę šių išlaidų dalį.
Tai, pasak kreipimosi autorių, aktualu ir kitiems menininkams, kurių kūriniams reikalinga brangi kompiuterinė įranga, programos, ar kitos gamybos išlaidos, nes dažniausiai menininkas atsakingas ne tik už idėjos sukūrimą bet ir už pilną, galutinį, jos įgyvendinimą.
„Prašome šį netolygumą ištaisyti, siekiant tolygios meno kūrėjų ir atlikėjų gerovės“, – ragina kūrėjai.
