Socialinį receptą išrašys šeimos gydytojai ar jų komandos nariai, esant poreikiui, galės nukreipti senjorus į veiklas, kuriose jie galės turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių.
Tiesa, ši programa skirta tik pensinio amžiaus žmonėms, nes jie mažiausiai aktyvūs visuomeniniame gyvenime, pabrėžė Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorė Indrė Krivickaitė.
Jį galima gauti ir internete čia.
Kol kas projekte gali dalyvauti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai. Kitais metais ministerijos žada įtraukti 11 savivaldybių, dar kitais – 22.
Dalyvavimas Socialinio recepto iniciatyvos veikloje nemokamas.
Į Lietuvą atpūtė skandinaviškas oras
Spaudos konferencijoje A.Dulkys pažymėjo, kad lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Lietuvoje senjorai yra vieni vienišiausių visoje Europoje: „Džiaugiuosi, kad su šiuo projektu į Lietuvą ateina skandinaviškas, grynas, sveikas oras.“
„VU mokslininkai atliko tyrimą, kuris, deja, rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės turi vienas pesimistiškiausių nuostatų visoje Europos Sąjungoje, – tęsė A.Dulkys. – Vienatvės pojūtis veda prie žalingų įpročių, be to, socialinis, ekonominis ir dvasinis skurdas visada veikia kartu. Jeigu žmogus yra vienišas, tai jis nemato kitos išeities, kaip alkoholis, savižudybės... Nyderlanduose buvo pastebėta, kad tokie žmonės užplūsta kitas įstaigas, Lietuvoje tai yra poliklinikos, ligoninės.“
„Kalbėdamasis su medikais dažnai girdžiu: Mes tikrai turime tokių žmonių, tačiau negalime išrašyti jiems vaistų, tokio siuntimo neturim“, – dalijosi A.Dulkys.
Ministro nuomone, šį projektą įgyvendinti yra svarbu ir dėl demografinių rodiklių: „Jie rodo, kad per kokius 10–15 metų Lietuva pagal gyventojų struktūrą taps seniausia Europos Sąjungos valstybe. Tai reiškia, kad aptartos problemos turi tendenciją tik dar labiau augti.“
Šeimos gydytoja Justė Latauskienė šį projektą vertina ypač teigiamai: „Ateina pacientai, jiems yra blogai, jie kenčia, jie turi ligų, ir somatinių, ir psichinių, tačiau negali jam padėti psichologai, nes priežastis, kodėl žmogus susirgo, yra ne genetinė, bet socializacijos trūkumas bei nepatenkinti kultūriniai poreikiai.“
„Gydytojo našta yra ne pacientai, bet tai, kad negalime padėti“, – tęsė J.Latauskienė.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas: „Muziejaus terpė nėra statiniai objektai, nuo kurių kartais pavalomos dulkės, bet prasminga socializacija užsiimantys žmonės.“
Jis pažymėjo, kad žmonės dažniausiai tiesiog nežino, kad į muziejų gali ateiti kiekvienas: „Muziejus nebėra šventovė, kurioje renkasi vien išrinktieji, jis yra diskusijų aikštė, universitetas, kuriame visi, nuo mažųjų iki vyriausiųjų, gali išreikšti savo nuomonę.“
-
Audronis Imbrasas: „Du trečdaliai Lietuvos gyvena nuolatinėje kultūrinėje ir mentalinėje atskirtyje“
-
Vaidas Jauniškis: kultūros politikos strategija neperžiūrėta 30 metų, bet joks ministras nenori būti „blogas“
-
V.Benkunskas atsiprašo performansą prie Cvirkos paminklo rengusių menininkių: „Tikrai nenoriu, kad liktų kažkokių nuoskaudų“
Kiek pinigų skirta šiam projektui?
15min pasiteiravus, kiek šio projekto įgyvendinimui skirta pinigų, S.Kairys teigė: „Einame klaidingu keliu iškart klausdami, kiek prireiks pinigų. Taip užsidengia pati idėja.“ Ministras patikslino, kad bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau nei 50 įvairių senjorams pritaikytų kultūros, edukacinių veiklų.
„Kai sąveikauja dvi sistemos, tai turės atsispindėti ir biudžete, tačiau jau kitų metų“, – komentavo ministras.
Visgi, S.Kairio nuomone, kultūrinių veiklų pasiūla šiuo metu Lietuvoje yra didžiulė, tad iššūkiu tampa jas suvaldyti.
„Ne veltui įvyko Muziejų įstatymo pakeitimas – Lietuvoje muziejai nebėra eksponatų saugojimo institucijos. Tai yra susitikimų, bendruomenių vieta. Mano galva, pati didžiausia siekiamybė kultūros srityje yra auditorijų plėtra. To poreikis atsiskleidė dalyvaujant daugybėje renginių. Jie laikosi ant labai aiškaus skaičiaus inteligentiškų žmonių, kurie tiesiog visur eina. Bet tai tėra iliuzija, kad kultūrinis gyvenimas yra labai aktyvus“, – kalbėjo jis.
„Ši idėja yra gera, o jau visi kiti buitiniai ir praktiniai dalykai tegul lieka mūsų su sveikatos ministru žinioje“, – 15min teigė kultūros ministras.
A.Gelūnas taip pat reagavo į klausimą: „Man neatrodo, kad mes kaip muziejus darytume ką nors papildomo. Mums tiesiog aktualu, kad vyresnio amžiaus lankytojai būtų efektyviai informuojami. Kaip ir buvo sakyta, dauguma galvoja, kad muziejus – tai ne jiems, nesąmonė arba kažkas apgaus... Tegul lankytojai iki mūsų tik ateina! Ir mes jau žinosime, ką daryti.“
Jo nuomone, papildomi finansai būtų reikalingi tik transportui, skirtam padėti sunkiau vaikštantiems senjorams pasiekti kultūrines įstaigas.
Kultūros prieinamumas regionuose
15min teiravosi, ar ministrai jau turi planą, kaip Socialinis receptas veiks atokesnėse Lietuvos vietovėse, kuriose nebūtinai žmonėms prieinamas profesionalus menas.
„Kaip jau buvo užsiminta, ne tik šis projektas, bet atskiros savivaldybės sprendžia. Šis projektas, mano galva, yra svarbus tuo, kad pagaliau atsirado horizontalus bendradarbiavimas tarp ministerijų. Tai nereiškia, kad kitos institucijos to nedaro. Aktyviai važiuodami į regionus bandome kalbėti, kad kultūra iš principo yra vertybė, kurią galima naudoti vienišiems žmonėms“, – į klausimą atsakė S.Kairys.
