Savo „Facebook“ paskyroje M.Ivaškevičius rašo: „Naujas etapas. Esu kviečiamas per 10 dienų atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl duoto interviu LRT.“
Autorius kaltinamas radijo laidoje šmeižęs lietuvių tautą bei kurstęs neapykantą tautiniu pagrindu.
„Bandoma ištirti kada, kokiu būdu, su kuo buvo derinamas interviu davimas minėtai radijo laidai, ar buvo iš anksto derinami klausimai ir temos, kurie buvo užduoti interviu metu, ar buvo iš anksto planuota kalbėti apie lenkakalbius, žydus ir kitas tautines grupes, ar minima konkrečia fraze „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“ norėta, turėtas tikslas apšmeižti, kurstyti neapykantą, minimų tautinių grupių atžvilgiu“, – rašo M.Ivaškevičius.
Neapykantos skatinimo menininko žodžiuose neįžvelgia
D.Radzevičius piktinasi teisėsaugos sprendimu M.Ivaškevičių kviesti į policijos komisariatą, anot jo, reikėtų įsitikinti, ar skundas pagrįstas.
„Prieš pradėdamos tyrimą, teisėsaugos institucijos turėtų įvertinti, ar skundas pagrįstas. Mano nuomone, kai pagrindo nėra, institucijos turėtų nutraukti tokį beprasmišką tyrinėjimą ar net jo nepradėti.
Pareiškėjas turėtų būti informuotas, kad Lietuvoje galioja ir tarptautiniai įstatymai, kurie saugo kūrybinę laisvę ir nenumato galimybės dėl bet kokio kūrinio, kuris nepatinka žmogui, tampyti menininką po teisėsaugos institucijas. Liūdna, kai dėl kūrybos menininkus skundžia teisėsaugos institucijoms – kai kurių žmonių tolerancija laisvei yra labai maža“, – kalba D.Radzevičius.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras pareiškėjo skunde taip pat neįžvelgia patyčių, niekinimo bei neapykantos skatinimo. Jis M.Ivaškevičiaus žodžius vadina realiais istoriniais faktais.
„Keista, kad pradėtas tyrimas, nes ir iš konteksto aišku, kad tokios M.Ivaškevičiaus mintys yra jo nuomonė, kuri atspindi ir faktus. Nejaugi sakydami tiesą iš karto pretenduojame būti apkaltinti neapykantos skleidimu tų, kuriems tokia tiesa nepatinka? Vieniems mūsų istorija gali patikti, kitiems – ne. Kol kas faktų niekas nepaneigė“, – svarsto V.Mizaras.
„Pagrindo pradėti tyrimą nėra“
D.Radzevičius primena, kad prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M.Ivaškevičiaus kūrinio „Žali“, jis teigia, kad M.Ivaškevičiaus pasakyti žodžiai nesukelia jokio preteksto pradėti tyrimą ir dėkoja menininkui už pasakytus žodžius.
„Net jei iš konteksto būtų paimta atskira frazė, tas sakinys ar žodis nesukeltų jokių konfliktų su įstatymu. M.Ivaškevičius kalbėjo apie mūsų šalies istoriją ir jos aspektus, jo pagrindinė mintis buvo apie pozityvų požiūrį, kurio norėtųsi daugiau. Menininko intencijos buvo tikrai geros, jis pasisakė už toleranciją, norą, kad lietuviai būtų atviri, mokėtų įsileisti visus žmones“, – tikina D.Radzevičius.
Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, kūrybos laisvė mūsų šalyje yra labai plati, todėl situacijos, kai ją galima riboti, yra nedažnos.
„Šiuo atveju net žiūrint pro mikroskopą ir būnant priekabiam sunku įžvelgti kokį nors kabliuką, dėl kurio būtų galima žmogų kviesti į teisėsaugos instituciją ir pradėti kokį nors tyrimą. Man sunku tai suprasti, nes teisėsaugos dėmesys yra peržengęs sveiko proto slenkstį“, – piktinasi D.Radzevičius.
Veiksmus prieš menininką vadina puolimu
D.Radzevičiaus manymu, toks elgesys prieš M.Ivaškevičių yra nedidelės grupelės žmonių tikslas pakenkti autoriui ir taip realizuoti savo viduje esančias stigmas, todėl jie ieško kito žmogaus, kuris galėtų prisiimti atsakomybę ir kaltę.
„Kaip visuomenėje matomas žmogus, M.Ivaškevičius tapo jų taikiniu. Gyvename laisvoje šalyje, todėl ir tie žmonės į gyvenimą galėtų žiūrėti laisviau ir nesipykti“, – sako D.Radzevičius.
-
Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M.Ivaškevičiaus romano „Žali“
-
Nacionalinę kultūros premiją atsiėmė M.Ivaškevičius: daug kartų norėjau jos atsisakyti
-
Ką apie mūsų visuomenę pasako skandalas dėl M.Ivaškevičiaus „Žali“?
-
M.Ivaškevičiui – nauji nemalonumai: kviečiamas į policiją pasiaiškinti dėl interviu metu išsakytų minčių
Žurnalistas dėkoja M.Ivaškevičiui už tai, kad viešojoje erdvėje dalijasi, kas vyksta, ir teigia, kad menininkai galėtų dažniau kalbėti, nes jie „visada yra tie žmonės, kurie gali padėti išsigydyti nuo vidinių žaizdų“.
Anot V.Mizaro, kiekvienas asmuo turi laisvę viešai kalbėti apie tam tikrus įvykius ir faktus, pateikti savo nuomonę bei vertinimą. VU profesoriaus manymu, teisėsaugos institucijos neprivalėjo kreiptis į menininką ir nagrinėti skundą, nes susipažinus su pirmine informacija tampa aišku, kad preteksto tyrimui nėra.
„Tai skamba kaip anekdotas, tačiau tai vyksta realiame gyvenime, todėl belieka tik apgailestauti“ – kalba V.Mizaras.
Advokato teigimu, tokį elgesį, nukreiptą į menininką galima vadinti puolimu.
„Tai tampa tendencingu puolimu. Akivaizdu, kad yra asmenų grupė, kurios jausmus kūrėjas įžeidė. Vis dėlto net jei kūryba ar kokios nors mintys, nuomonės įžeidžiančia kitus, nereiškia, kad jos yra draudžiamos. Kritika gali būti labai skaudi“, – teigia V.Mizaras.
Vykdomas ikiteisminis tyrimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius aiškina, kad pareigūnams tirti skundą dėl M.Ivaškevičiaus išsakytų žodžių pavedė prokuratūra.
„Turėjome nustatyti, ar M.Ivaškevičiaus žodžiuose nebuvo teiginių, kurie patenka į Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, ar jie nebuvo skirti neapykantos, priešiškumo kurstymui, ar nebuvo įžeidžiantys“, – aiškina P.Radvilavičius.
Pasak komunikacijos specialisto, M.Ivaškevičiaus atsakymą komisariatas gavo, tačiau vykdomas pirminis tyrimas, todėl detalesnės informacijos pateikti negali.
LRT.lt primena, kad anksčiau nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, atstovai ragino atšaukti nutarimą 2018 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją skirti M.Ivaškevičiui. Raginime buvo teigiama, kad menininkas savo knygoje „Žali“ „pasityčiojo iš Lietuvos partizanų-miško brolių, pokaryje kovojusių už mūsų tautos ir valstybės laisvę“. Vis dėlto Nacionalinė premija M.Ivaškevičiui buvo įteikta.
Anksčiau BNS rašė, kad prokuratūra taip pat sulaukė prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį, tačiau vasario 11 dieną imtis tokių prokuratūra atsisakė.
