44-erių Abrahamas Poinchevalis padedamas kitų sunkiai išlipo iš akmens, trumpam prisėdo ant kėdės ir buvo nuvežtas medikių apžiūrai.
„Visiškai normalu, kad jaučiuosi truputį sustingęs, nes visą savaitę išbuvo akmenyje“, – sakė jis žurnalistams po valandos.
„Norėčiau jam padėkoti, – pridūrė A.Poinchevalis, kalbėdamas apie riedulį. – Jis privertė pasijusti labai laukiamu“.
Menininkas akmenyje išskobė ertmę, kad galėtų pats į ją atsisėsti, taip pat numatė nišą vandens, sriubos ir džiovintos mėsos atsargoms laikyti.
A.Poinchevalio užsidarymas akmenyje Tokijo rūmų (Palais de Tokyo) muziejuje sukėlė sensaciją. Minios žmonių plūdo į muziejų, norėdami pamatyti šį menininką, filmuojamą infraraudonųjų spindulių kamera.
Daugelis atėjusių bandė kalbinti menininką per plyšį akmenyje, buvo tokių, kurie jam skaitė poeziją, grojo gitara arba pasakojo apie savo didžiausias svajones ir košmarus.
Jaučiausi lyg aš būčiau šalikelės akmuo, o naktį būdavau daug didesnė uola, – kalbėjo jis.
A.Poinchevalis prisipažino, kad per savaitę būta jį „sukrėtusių“ akimirkų, kai jis „prarasdavo save“.
„Jaučiau, kad esu nedidelė dalelė mineralų pasaulyje“, – sakė jis.
Kartais menininkas net pasijusdavo susiliejęs su rieduliu.
„Jaučiausi lyg aš būčiau šalikelės akmuo, o naktį būdavau daug didesnė uola“, – kalbėjo jis.
Tokius neįprastus performansus A.Poinchevalas rengia jau ne pirmą kartą. Pernai jis savaitę praleido ant 20 metrų baslio prie Paryžiaus traukinių stoties. Kartą jis savaitę išbuvo meškos iškamšoje, valgydamas kirmėles ir vabalus, aštuonias dienas išgulėjo palaidotas po akmeniu ir plaukė Ronos upe, sėdėdamas dideliame užkimštame plastikiniame butelyje.
Anksčiau buvo skelbta, kad kitas A.Poinchevalio perfomansas „Kiaušinis“ prasidės kovo 29 dieną. Per jį menininkas bandys tupėdamas išperinti dvyliką kiaušinių; tam gali prireikti trijų keturių savaičių. Per parą kiaušinius jis galės palikti tik pusvalandžiui.
Siekiant neleisti kiaušinių temperatūrai nukristi žemiau 37 laipsnių pagal Celsijų, jam sudaryta speciali dieta, kurioje yra daug imbiero.
Pasak jo, išsiritę viščiukai „eis gyventi pas mano tėvus“.
Tačiau tuo jo ambicingi planai nesibaigia.
Didžioji menininko svajonė yra „pasivaikščioti ant debesų“. Nors jos įgyvendinimui ruošiasi jau penkerius metus, bet tam dar nesąs iki galo pasiruošęs, pridūrė jis.
