Spektaklio režisierius – Viktoras Valašinas, kompozitorius – Vidmantas Bartulis. Įėjimas su kvietimais. Informacija tel. (8–37) 22 31 44, www.kmn.lt
Olita Veronika Dautartaitė gimė 1943 m. balandžio 15 d. Kaune. Baigusi Kauno 7 vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus Kultūros – švietimo technikumo Dramos fakultetą, vadovaujamą Elvyros Žebertavičiūtės ir Aleksandro Kernagio.
2005 m. baigė edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete.
1964 m. pradėjo sceninį kelią Kauno valstybiniame lėlių teatre, nuo 1976 m. iki 2008 m. – Šiaulių dramos teatro aktorė. Nuo 1992 iki 2008 m. – Šiaulių universiteto dėstytoja.
O. V. Dautartaitė viena iš Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio organizatorių Šiauliuose, Šiaulių Sąjūdžio tarybos narė. 1995 - 2000 m. – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė.
2008 m. aktorė grįžo į gimtąjį Kauną ir aktyviai įsijungė į miesto visuomenės bei kultūros gyvenimą, vadovavo Kauno kolegijos studentų teatro studijai.
KŪRYBINĖS VEIKLOS APŽVALGA
1971 - 1976 m. režisavo spektaklius pačios įkurtuose vaikų lėlių teatruose Kaune, 1977 - 1984 m. – Šiauliuose. Los Andželo lietuvių teatre „Dramos sambūris“ režisavo tris spektaklius: 2001 m. „Raudokit svajonių debesys“ (pagal M. K. Čiurlionį), 2004 m. – Juditos Vaičiūnaitės dramą „Emilija Pliaterytė“, o 2010m. – Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“.
Kauno kolegijoje studentų teatro studijoje 2008 - 2012 m. režisavo spektaklius: Vandos Juknaitės „Tariamas iš tamsos“, Sofijos Čiurlionienės „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, Moriso Meterlinko „Žydroji paukštė“, Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“.
Aktorė yra parengusi programų iš poetų Jono Strielkūno, Liūnės Sutemos, Bernardo Brazdžionio, Aisčio, Justino Marcinkevičiaus, Vlado Bražiūno, Donaldo Kajoko, Violetos Šoblinskaitės, Viktoro Rudžiansko, Jurgio Gimberio, Aldonos Ruseckaitės ir kitų autorių kūrybos. Su jomis populiarina ir skleidžia literatūrą ne tik visoje Lietuvoje, bet supažindino ir Niujorko, Bostono, Partvardo, Čikagos, Los Andželo (JAV) bei Kanados lietuvių bendruomenes. JAV taip pat vaidino ir monospektaklius: Vytauto V. Landsbergio režisuotą pjesę „Intymi išpažintis“ (pagal Ingmarą Bergmaną) ir Gyčio Padegimo režisuotą dramą „Bona Sforca. Atsisveikinimas“ (dramaturgė – Liucija Armonaitė).
Žymiausi vaidmenys Kauno valstybiniame lėlių teatre
Laumė – B. Gražys, A. Žekas „Mergelė gulbelė“;
Krautuvininkė Liza – A.Tudorovskaja „Neišmanėlis Ansas“;
Fėja ir pamotė – Š. Pero „Pelenė“;
Žmogus – E. Popesku „Spindulėlis“;
Jemelia – rusų liaudies pasaka „Lydekai įsakius“;
Batuotas katinas – Š. Pero pasaka „Batuotas katinas“;
Kiškis – Uno Lėja „Buratinas skrenda į mėnulį“;
Ąžuolas – Salomėja Nėris „Eglė žalčių karalienė“;
Alioša – P. Pančevas „Zuikių mokykla“.
Žymiausi vaidmenys Šiaulių dramos teatre
Nykštukas – Violeta Palčinskaitė „Septynios snieguolės ir Nykštukas 77“, režisierė Aurelija Rakauskaitė;
Duktė – Aldona Liobytė „Meškos trobelė“, režisierius Juozas Javaitis;
Kvailiukas Karlas – Georgės Biuchneris „Voicekas“, režisierius Saulius Varnas;
Rukojatkina – Piotro Radijonovo „Kvota“, režisierius Saulius Varnas;
Elena Žymantaitė – Vidmantė Jasukaitytė „Žemaitė“, režisierius Gytis Padegimas;
Solanž – Žanas Ženė „Kambarinės“, režisierius Saulius Varnas;
Goldė – Goldė „Tevjė pienininkas“ pagal Šolomą Aleichemą, režisierė Regina Steponavičiūtė;
Mirtis – Sigitas Parulskis „Iš gyvenimo vėlių“, režisierius Vytautas V. Landsbergis;
Viktorija – „Intymi išpažintis“ monospektaklis pagal Ingmarą Bergmaną, režisierius Vytautas V. Landsbergis;
Mamytė – Saulius Šaltenis „Kaip užmušti Jasoną“, režisierė Regina Steponavičiūtė;
Dėdienė – Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“, režisierė Regina Steponavičiūtė;
Bona – monospektaklis – Liucija Armonaitė „Bona Sforca. Atsisveikinimas“, režisierius Gytis Padegimas.
Vaidmenys kine
„Moteris ir keturi jos vyrai“, režisierius Algimantas Puipa;
„Amžinoji šviesa“, režisierius Algimantas Puipa;
„Žuvies diena“, režisierius Algimantas Puipa;
„Ir jis pasakė jums sudie“, režisierius Andrius Šiuša;
„Mėnulio Lietuva“, režisierius Gytis Lukšas;
„Moterų alėja“, TV serialas, režisierius Viktoras Valašinas.
Paruoštos literatūrinės muzikinės programos
„Ir visus mus Lietuva augino“ – Jono Strielkūno poezija;
„Apie tremtį ir Tėvynę“ – Antano Miškinio, Leonardo Matuzevičiaus, Antaninos Garmutės eilėraščiai, laiškai, atsiminimai;
„Tenai Pažaislio bokštai“ – Bernardo Brazdžionio, Leonardo Andriekaus, Aisčio kūryba;
„Laiškai iš niekur“ – Jonas Mekas;
„Tebūnie“ – Liūnė Sutema, Henrikas Nagys;
„Tęsias vasara žieduota“ – Justino Marcinkevičiaus, Donaldo Kajoko, Jono Strielkūno poezija;
„Pasklido giesmė po tą šalį toli...“ – skirta Maironio jubiliejiniams metams.
Įgarsintos kompaktinės plokštelės
„Mūsų sielos gyvens inkiluos“ – Jono Strielkūno poezija;
„Tebūnie“ – Bernardo Brazdžionio, Liūnės Sutemos, Henriko Nagio poezija.
Apdovanojimai
Aktorė premijuota tarptautiniuose lėlių teatrų festivaliuose – Pabaltijo ir Baltarusijos – Kaune bei Bulgarų pjesių – Lenkijoje (Sidabro medalis);
1977 metais apdovanota Lietuvos Kultūros ministerijos premija už Nykštuko vaidmenį (Violeta Palčinskaitė „Septynios snieguolės ir Nykštukas – 77“, režisierė Aurelija Rakauskaitė, Šiaulių dramos teatras);
1980 metais – Augustino Griciaus teatro premija už Brandachlystovos vaidmenį (Suchovas – Kobylinas „Tarelkino mirtis“, režisierius Saulius Varnas);
1990 metais – Lietuviškos dramaturgijos festivalio premija už Dukters vaidmenį (Aldona Liobytė „Meškos trobelė“, režisierius Juozas Javaitis, Šiaulių dramos teatras);
1991 metais – festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė–skaitovė;
1993 metais – Potencijos Pinkauskaitės premija už įsimintinus vaidmenis Šiaulių dramos teatre;
2005 metais – Šiaulių apskrities viršininko Garbės ženklas už kultūros vertybių puoselėjimą šalyje ir šiaurės Lietuvoje;
2006 metais – Karalienės Mortos medalis už švietėjišką kultūrinę veiklą;
2007 metais tarptautinio Baltijos šalių teatrų festivalio diplomas už antraplanį Anios vaidmenį (Arvydas Juozaitis „Salomėja“, režisierius Albertas Vidžiūnas, Šiaulių dramos teatras);
2013 metais – II laipsnio Santakos garbės ženklas už nuopelnus Kauno miestui.
