„Rengiausi rimtos poezijos skaitymui, tačiau paskui nusprendžiau pasirinkti kitą žanrą. Vilniečiai turės progą gyvai bent jau tekstus išgirsti ir susipažinti su popatlikėjų kūryba, o tiksliau – gamyba iš arčiau, nes šiaip dauguma jų gyvai net ir nedainuoja. Be to, sostinėje jie apskritai retai koncertuoja. Tai gal net nebus poezijos vakaras, greičiau paskaita. Gal žiūrovai ir patys kokių minčių turės, jie irgi galės komentuoti tekstus. Ir nesibaiminkite – tų dainų mes tikrai neversime klausytis“, – paaiškina Giedrius.
Kodėl ryžosi tokiam renginiui – juk dainų analizavimas, pasiruošimas renginiui atims daug brangaus laiko? „Neslėpsiu, ruošdamasis renginiui kankinu save. Bet tokia jau menininkų dalia – kankintis. Be kančios nebus meno“, – teigia jis.
Pasak jo, tas lietuviškas dainas mes kasdien girdime norime to ar ne, tačiau klausome pernelyg nesigilindami į tekstus.
„Labiausiai mane užkabino tai, kad apie skausmą, netektį, neviltį pas mus kažkodėl dainuojama labai mažoriškai. Kad ir tas pats Radži. Kaip galima dainuoti linksmai: „Ką daryt, jei tavęs nemyli niekas, o tu taip visus myli“? Jeigu tavęs niekas nemyli, vadinasi, turi kažkokių problemų. Arba Džordana Butkutė dainuoja: „O aš nuvažiuosiu prie jūros. O gal ne.“ Tai tu apsispręsk, ar tu nori prie tos jūros, ar – ne. O tada jau dainuok“, – savo pastebėjimus dėsto aktorius.
Giedrių labiausiai nervina, kad tarp dainos melodijos ir teksto dažniausiai nėra jokio ryšio. „Kažkas parašo tekstą, kažkas muziką, o trečias dainuoja. Juk užsienyje irgi ne visi atlikėjai patys rašo sau dainas. Bet klausai ir jauti ryšį tarp muzikos ir teksto, o pas mus vyksta kažkoks nesusišnekėjimas. Žmonės dainuoja, bet nežino apie ką. Kaip taip gali būti?“ – stebisi parodijų meistras.
Klius ne tik visiško „popso“ kūrėjams, bet ir intelektualesnių dainų autoriams, į kūrybą kažkuriuo metu pažiūrėjusiems ne itin rimtai. „Gytis Paškevičius dainavo: „Šiam pasauly būna visko, šiam pasauly bus dar visko. Daug labai keistų dalykų atsibudęs pamatai.“ Apie ką ši daina? Vienareikšmiškai apie pagirias arba, liaudiškai tariant, „pochmielą“. Toks jausmas, kad atsikėlė pagiringas ir sukūrė šią dainą“, – kalba aktorius.
„Aš labai tikiuosi, kad tų dainų atlikėjai ant manęs labai nesupyks. Galų gale jų ten nebus, o jeigu ateitų, gal ir nesuprastų, ką šneku, kaip nesupranta, apie ką dainuoja. Aš netikiu, kad šis pasirodymas ką nors pakeis. Yra proga pasijuokti, tai kodėl to nepadaryti. Jeigu jie gali dainuoti nesąmones, kodėl mes negalime pasijuokti iš to?“ – retoriškai klausia G.Savickas.
