Pasak Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės, praeitą rudenį Alantos dvare jam buvo surengtas pirmasis įspūdingas renginys – pono Tadeušo palydos.
„Jau rudenį keliavome laiko mašina, atrasdami turtingą šio dvaro praeitį, – pasakojo direktorė. – Na, o praeitis mums reikalinga tam, kad galėtume aktualizuoti dabartį. Šiame dvare veikia muziejus, aplink jį veši parkas, apylinkės apipintos legendomis ir pasakojimais. Tikiu, kad dvaro praeitis padės atrasti jo dabartinį grožį ir pritraukti daugiau lankytojų".
Prieš Žolinę skambės nakties muzika
Alantos dvaras – puiki vieta kamerinės ar muzikos po atviru dangumi koncertams. Kartu su Lietuvos muzikų sąjunga jau šią vasarą Žolinės išvakarėse ketinama surengti „Alantos dvaro nakties muzikos“ koncertą. Kadangi ponas Tadeušas Pac-Pomarnackis šiame dvare tik vasarodavo, o šaltąjį metą praleisdavo Italijos Pietuose ar Prancūzijos Rivjeroje, rugsėjo 14 dieną rengiama palydų šventė. Tądien čia planuojama ir Europos paveldo dienų atidarymui skirta konferencija apie legendinį archeologą, rašytoją Petrą Tarasenką, mokytojavusį Alantos mokykloje.
Poną Tadeušą jau antrąkart įkūnys žinomas teatro ir kino aktorius Remigijus Vilkaitis. Jo karietą pavakare dvaro kieme pasitiks dabartinis dvaro šeimininkas – Alantos Technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis su dvariškiais ir svečiais.
Dvarą papuoš paroda iš privačios kolekcijos
Kadangi Tadeušas Pac-Pomarnackis buvo aistringas kolekcininkas ir Alantos dvaras garsėjo originalia porceliano ir žibintų kolekcija, birželio 1-osios vakarą ši tradicija bus pratęsta – bus atidaryta: paroda iš asmeninės Dalios ir Gintaro Gruodžių tapybos kolekcijos „Iš Bikuškio dvaro“. Šis dvaras, esantis kaimyniniame Utenos raj., grąžintas D. ir G. Gruodžiams 1996 m. Visą gyvenimą domėjęsi menais, aistringais kolekcininkais bei menų rėmėjais ir mecenatais jie tapo maždaug prieš 20 metų. Per tą laiką surengė per 30 plenerų, kuriuose dalyvavo apie 300 tapytojų. Kolekcijoje sukaupti žymiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų darbai.
Gruodžiai yra aktyvūs Lietuvos dvarų ir pilių asociacijos nariai. Ši asociacija jungia privačių ir valstybinių dvarų valdytojus ( apie 40 dvarų), siekia atstatyt dvarus bei puoselėti kultūrines tradicijas.
Bus skanaujami Radvilų epochos valgiai
Dvaro tradicijos bus puoselėjamos ir vienam vakarui atsidarysiančiame restorane. Neseniai išleista keturių autorių: prof. dr. Albino Kuncevičiaus, doc. dr. Rimvydo Laužiko, Indrės Rutkauskaitės ir Ramūno Šmigelsko,– knyga „Radvilų rūmai Dubingiuose“ išsamiai aprašo dvaro Dubingiuose tradicijas. Šį išskirtinį leidinį pristatys ir apie kunigaikščių Radvilų laikus pasakos Albinas Kuncevičius ir Rimvydas Laužikas. Viena iš knygos dalių „Maistas ir valgymo kultūra Radvilų dvare XVI–XVIII amžiuje“ yra skirta dvaro kasdienybei. Restorano svečiai galės ne tik teoriškai susipažinti su to meto virtuve – restorane darbuosis Alantos technologijų ir verslo mokyklos virtuvės meistrai. Jie pabandys perkelti į šias dienas viduramžių virtuvės paslaptis
Dvaro istorija siekia Astikų laikus
Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis džiaugiasi, kad Alantą ir jos apylinkės atranda ir domisi vis daugiau smalsuolių.
„Dvaras yra puikiai pritaikytas ir kultūriniam turizmui, ir poilsiui, – sakė direktorius. – Vakaro svečiai gali ramiai naktinėti ir niekur neskubėti – galima pernakvoti mokyklos viešbutyje ir šeštadienį skirti pasižvalgymui po apylinkes.
Alantos dvaro pradžia siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Astikų laikus. 1598–1828 metais dvaras priklausė Radviloms".
Pasak Viktorijos Kazlienės, šiemet minimas 500 metų jubiliejus nuo LDK didiko, Abiejų Tautų respublikos valstybės ir karinio veikėjo, reformacijos skleidėjo Mikalojaus Radvilo Rudojo gimimo ir 400 metų Kristupo Jonušo Radvilos XI – LDK didiko didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados – sukaktis. Todėl renginyje laukiami ir persirengėliai iš Biržų krašto muziejus „Sėla", kurie įkūnys kunigaikščių personažus. Į Alantą atvykti ketina ir Hanzos pirklių atstovas Bernardas Bitneris iš Kauno Perkūno namo.
Vietoj nugriauto bokšto – skrydis oro balionu
Dabartinis dvaro pastatas – jau trečiasis, statytas 1853 metais. Paskutiniu dvaro savininku iki I pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis. Neoromaninių bruožų dvaro rūmai italų vilos stiliaus, su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais puikiai išsaugoti iki mūsų dienų. Deja, neišliko šį dvarą garsinusio turtingo interjero: ištaigingų baldų, žvakių sietynų, rytietiško stiliaus menių, meno kolekcijų.
1870 metais prie parko buvo pasodintas mišriojo stiliaus peizažinis 6 hektarų parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Yra ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų kaštonų, juodavaisių aronijų, baltųjų sedulų, vengrinių ir paprastųjų alyvų, lenktašakių forzitijų.
Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms reikmėms. Net trys rūmų menės yra skirtos Alantos dvaro muziejui-galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. Senieji mediniai dvaro laiptai veda į Elvyros Satkūnaitės vardo biblioteką, kur saugomas ir vienintėlis išlikęs autentiškas dvaro baldas – supamasis krėslas.
Tarpukary naujasis Alantos dvaro savininkas Balys Sližys –buvęs ūkio ministras – nuvertė buvusį keturaukštį rūmų bokštą, iš kurio apylinkes apžvelgdavo vasaroti į savo Alantos dvarą atvykęs ponas. Tačiau renginio organizatoriai rado išeitį – pagalbą pasiūlė oro balionų pilotas Gintaras Šurkus, kuris ir pats, beje, yra tapybos kolekcininkas. Baigiantis vakarui Gintaras Šurkus pakvies poną Tadeušą į oro balioną ir taip padės iš aukštai apžvelgt ne tik visą didžiulę dvaro valdą, bet ir net toliausiai nutolusius palivarkus. Vakaro metu rengiama loterija – laimingojo bilieto laimėtojas kartu su ponu galės apžvelgti Alantos apylinkes iš oro baliono.
Atgys salonis muzikavimas
Balys Sližys buvo vedęs žymios operos solistės Veronikos Podėnaitės seserį, todėl Alantos dvare, kuriame nuolat gyveno Podėnaičių mama, dažnai lankėsi ir pati Veronika. Ji buvusi labai perspektyvi dainininkė, pradėjusi solinę karjerą Kaune, dainavusi privačiuose operos teatruose Romoje, Paryžiuje. 1931 metais ji buvo pakviesta į Romos karališkąją operą, o po metų ją jau kvietė dainuoti penkiose operose Milano La Scalos teatre.
Tęsiant saloninio muzikavimo tradicijas, Didžiojoje dvaro menėje dainuos Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas ir jo mokiniai Audrius Martišius, Eglė Čičinskaitė, Arminas Skirvainis, Justė Jankauskaitė, Agnė Stančikaitė, jiems akompanuos pianistė Nijolė Ralytė.
Viktorija Kazlienė kvietė vakaro svečius nusiteikti romantiškai, pagal galimybes įsijaučiant į laiko dvasią pasipuošti dvaro stiliaus drabužiais bei aksesuarais. Norintys galės išmokti ir senovinės tapybos paslapčių, kuriomis dalinsis dailininkė Aistė Černiūtė. Praeities atmosferą gaivins ir sendaikčių mugė.
