„Šių metų festivalio tema – „Be-tono spalvos“ su visa dviprasmybe ir beprasmybe. Festivalyje deriname skirtingus kūrybos aspektus, skirtingas meno išraiškos formas, svarbiausia, kad jose visose būtų poezijos, – pristatė festivalio organizatorė, poetė Gabrielė Labanauskaitė. – Niekada nesiorientavome į mases, tačiau mūsų alternatyvios poezijos festivalis iš visiškų „undergroundo“ vietų, rūsių, persikėlė į Nacionalinę dailės galeriją, galeriją „Vartais“, legalius muzikos klubus. Čia sulaukiame žiūrovų, kurie tikina nesidomintys poezija – džiugu, kad pritraukiame naują auditoriją.“
Festivalio atidarymas spalio 23 d. įvyks Nacionalinėje dailės galerijoje, kur „Cooltūristės“ ir „nunu“ (G.Labanauskaitė, Žygimantas Mesijus Kudirka ir Darius Jurevičius) pristatys poetinį videoperformansą, kurio metu vyks kelionė į kosmosą.
„Mūsų betoninis miestas keičiasi. Kai pastatė Karoliniškes, visos šio rajono gatvės, parduotuvės, troleibusų stotelės gavo kosminius pavadinimus. Po tragiškos Sausio 13-osios kosmosas buvo nutrintas, gatvės pavadintos žuvusiųjų vardais. Dabar mus skatina siekti aukštesnių tikslų, remiantis tautiniais idealais, o tada visi turėjo tobulėti, orientuodamiesi į kosmosą, – performanso idėją aiškino menotyrininkė Laima Kreivytė. – Norėjosi pagalvoti apie tą kalbos arealą, kaip jis kuria erdvę. Juk važiuodavai troleibusu ir girdėdavai: „Kosmonautų, kita – Mėnulio stotelė“. Ir net troleibuse pasijusdavai kaip kosminiame laive. Aktualizavome tą praeitį, kuri susijusi su kalba.“
„Vartų“ galerijoje lankytojai galės apžiūrėti, kokias poetines interpretacijas lietuvių poetai sukūrė Augustino Našlėno fotografijai. Muzikos gerbėjai kviečiami išgirsti svečių iš Liuksemburgo „Sun Glitters“, viešnios iš Norvegijos Jenny Hval, pamatyti modernų audiovizualinį projektą iš Prancūzijos „Saint Octobre“. Festivalyje pasirodys ir lietuvių muzikiniai-vizualiniai projektai: „AVaspo“, „Betoniniai triušiai“, „Driezhas“, Ingra Miller, Verslo Rizikos Rezervas, „Fingalick“, „Brokenchord“.
„Poezija nebėra tiktai knygoje, puslapyje, ji yra visur: mes susirenkame galerijose, koncertinėse erdvėse, filmų peržiūrose. Manau, poezijos išplėtimo erdvėje ir laike didžiausia vertybė ir tikslas – kiekvieno žmogaus kūrybiškumo sužadinimas. Juk gera poezija gelbsti gyvenimus“, – tikino poetė L.Kreivytė.
 |
| Dariaus Jurevičiaus nuotr./„nunu“ ir „coolturisčių“ projektas „Kosminis darželis“ |
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai nemokamai galės pamatyti vos prieš kelias dienas Berlyne pasibaigusio vieno didžiausių pasaulyje poetinių filmų festivalio „ZEBRA“ programą.
„Poezija Lietuvoje tikrai gyva ir stipri. Tačiau ji gali būti dar stipresnė, pristatyta su kitais menais. Šiemet į kas dvejus metus vykstantį festivalį „ZEBRA“ buvo atsiųsta 870 filmų iš 63 pasaulio šalių. Didžiųjų Lietuvos miestų žiūrovai galės pamatyti geriausius šio festivalio filmus“, – džiaugėsi Goethe instituto Lietuvoje direktorė Johanna Keller.
Festivalio organizatoriai teigė, kad vadinamieji klasikiniai vyresnės kartos Lietuvos poetai atsargiai vertina šį alternatyvų festivalį.
„Manau, tai – daugiau kartos klausimas. Pernai mūsų festivalyje eiles tamsoje skaitė ir Antanas A.Jonynas. Tuo tarpu jaunieji poetai aktyviai dalyvauja ir lengviau priima naujas meno formas. Baubas nebaisus, kai jį pažįsti“, – tikino festivalio iniciatorė G.Labanauskaitė.
Susipažinti su poezija filmuose, muzikoje, vizualiajame mene ir performansuose visi smalsuoliai gali spalio 24–28 dienomis. Visa festivalio TARP programa čia.
