Galbūt todėl ir pavadintas kiek įmantriai – „Laivas restoranas“, kurio pristatymo koncertus lapkritį ir gruodį didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengia dainuojantis aktorius Andrius Kaniava su specialia pristatymo programa.
Atvertus albumą, akys pakrypsta kiek kairiau, ties autoriaus žodžiais. Čia Kaniava lyg savotišku haiku kreipiasi į klausytojus, netgi prašo pasiruošti prieš įdedant diską į grotuvą, „išgirsti muziką, kurios reikėdavo ieškoti”. Peržvelgus dainų sąrašą, aš vėl pastebėjau, jog jau antrame iš eilės albume vyrauja tendencija – kai kurias dainas autorius vadina visai kitaip, negu gerbėjai įprastai. Antai gerbėjų vadinamos „Kiaura kepurė“, „Neregėta negirdėta“ ar „Kam man to reik“ , „Mandagi tyla“ čia patampa atitinkamai „Mūsiškiams“, „Istorija”,„Linkėjimai“ ir „Kelionė“. Tai savotiškai sukelia kažkokią lyg cheminę reakciją, kuri dar kartą patvirtina, jog Kaniavos kūrybą kiek skirtingai vertina tiek pats autorius, tiek klausytojai. Regis, kiekvienai dainai suteikiamas savas asmeniškumas. Tačiau tai, mano nuomone, suteikia žavesio ir išskirtinumo.
Autorė siūlo pirmąkart „Laivą restoraną“ perklausyti su ausinėmis. „Patarimas tikrai keistas, tačiau įsitikinau, jog su jomis galima išgirsti aiškesnius garso režisieriaus Igno Juzoko prieskonius-efektus, kurie dainoms suteikia savotiško subtilumo, žaismingumo“. Prie šio albumo, kaip ir nekeista, prisidėjo ir atlikėjo bendražygiai – Sigito Mickio klavišinių „pasivaikščiojimai” klaviatūra bei Aleksandro Ten virtuoziškos puošmenos su gitara, mandolina ir bandža dainoms suteikė tvirtumo, stabilumo ir, netgi – įmantrumo.
Taip pat derėtų paminėti, jog Nerijaus Bakulos akardeono melodijos, Žydrūno Mockūno įvairi perkusija, Igno Juzoko kontraboso garsai, eufonijos pritariamieji „bosiniai balsai”, kuria grojo Andriaus jaunėlis Motiejus, rodos, jau ir mintinai žinomoms dainoms suteikia kitonišką, tikrai ne „bardiškojo Kaniavos” muzikinės kūrybos skambesį. Mane, asmeniškai, gerąja prasme, albume nustebino dainos „Dar ne laikas žiemot“ ir „Linkėjimai“ atlikimas – prisiminus šių dainų versijas, kurias dar kadaise Andrius su „Origami“ ar „Muse“ atliko roko stiliumi, supranti, jog šiose dainose renovacija vyko. Ir 100 procentų sėkmingai pavyko.
Tad galima teigti, jog albumas patapo savotiška dainuojamosios poezijos atmaina. Neužtenka vien brazdinimo akustine gitara. Kaip teigė pats Andrius, šis „Laivas restoranas“ yra savotiškai kitoks žingsnis bei požiūris į savo dainas. Jo nuomone, nors kai kurios dainos skamba kiek su džiazo ar netgi pop‘so prieskoniu, toks iššūkis – savotiška staigmena tiek jam pačiam, tiek, jo nuomone, gerbėjams.
Daug pridurti apie albumą negalima ir, atvirai sakant, net ir nesinori. Geriausia – nusipirkti ir išgirsti Jums patiems, mieli klausytojai, pajusti, koks tas albumas yra iš tiesų, kaip jis skamba kiekvienam asmeniškai. O jį įsigyti galėsite pristatymo koncertuose, kurie vyks:
Lapkričio 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje
Lapkričio 30 d. Panevėžio Muzikiniame teatre
Gruodžio 21 d. koncertų salėje „Saulė”, Šiauliuose
Gruodžio 26 d. VDU didžiojoje salėje, Kaune
Gruodžio 27 d. Marijampolės kultūros centre
