– Vyrai aktoriai negailėjo jums gerų žodžių, džiaugėsi puikiais santykiais ir susitikimu su jumis. Ką jūs manote apie savo partnerius šiame spektaklyje?
– Jekaterina: Jie yra puikūs, mus sieja jaukus ir šiltas bendravimas. Scenoje jie nemeluoja ir nieko nevaidina – jie yra tikri visu 100 proc., o būti tikru yra labai retas ir vertingas bruožas.
– Ieva: Mūsų partneriai – protingi vyrai, drąsiai ginantys savo individualybę.
– Kristina: Su aktoriais labai malonu dirbti, jie yra dėmesingi ir turi labai gerą humoro jausmą. Manau, gavosi labai „neblogas derinukas“ – balerinos ir aktoriai. Esame skirtingų sričių profesionalai, tad savo žiniomis, patirtimi papildome vieni kitus.
– Rūta: Jie gyvi, tikri ir drąsūs, moka būti čia ir dabar.
Ko išmokote iš jų?
– Jekaterina: Mes nuolat mokomės vieni iš kitų, vyksta bendras kolektyvinis procesas, kurio metu tobulėjame. Dirbant su aktoriais, įdomu pažinti naują stilių, atrasti save kitokią.
– Rūta: Jų požiūris į mus yra kitoks, nei šokėjų vyrų. Aktoriai vertina mus ne pagal šokio kriterijus, o mato kaip moteris. Su šokėjais pirma susidėliojame duetus techniškai, o tik tada repetuojame emociją, su aktoriais – atvirkščiai. Jie nuo pat pradžių neleidžia sau emociškai šokti „puse kojos“. Iš pradžių tai kiek glumino, bet išmokė atsakyti tuo pačiu. Pajutus impulsą iš partnerio, negali likti abejinga.
Po šio spektaklio pati pradėjau labiau stebėti vyrus ir moteris, net ir gatvėje einančius. Man jie tikrai atrodo labai skirtingi, kaip iš atskirų planetų.
– Kristina: Negalima teigti, kad vaidinam kaip tikros dramos aktorės, bet pasimokyti iš aktorių yra ko, tai – natūrali, organiška vaidyba.
– Anželika spektaklyje pati jus „suporavo“. Ką jūs pasakytumėte apie savo porą čia, ar esate patenkinta tokiu parinkimu?
– Ieva: Puikus klausimas! Nuo pat pirmų repeticijų pastebėjau, ir su merginomis svarstėme, kad poros puikiai parinktos, nieko nesinori sukeisti ar pakeisti. Man su Audriumi Bružu kiekvienas šokis lengvesnis už buvusį prieš tai...
– Jekaterina: Anželika tobulai parinko visas poras, aktoriai ir balerinos atitiko vienas kitą tiek savo vidumi, tiek profesiniu atžvilgiu. Šoku su Leonardu Pobedonoscevu, mes sudarome labai harmoningą porą. Esu temperamentinga šokėja, kaip ir jis – aktorius. Jo rankose tvirtai jaučiuosi, galiu drąsiai šokti.
– Rūta: Andželika „turi akį“. Ji subūrė šaunią komandą ir darnias poras. Savo partneriu Tadu Gryn esu patenkinta, su juo įdomu dirbti. Jis imlus, turi gerą koordinaciją, jaučia žmogų šalia, gali prisitaikyti ir padėti. Šokėjų terminu galiu pasakyti, kad Tadas – „patogus“ partneris.
– Kristina: Labai džiaugiuosi parinkimu. Mantas Vaitekūnas yra darbštus, atsakingas, reiklus sau ir partnerei.
– Margarita: Anželika man daug kartų minėjo, kad su Kirilu Glušajevu, su kuriuo šoku spektaklyje, esame labai panašūs. O aš manau, kad mes labai skirtingi. Nors... galbūt panašūs tuo, kad abu turime rusiškos dvasios... Kirilas žino, ką šoka, ką daro, ką nori pasakyti. Man lengva su juo šokti ir sukurti vaidmenį, nes jis daug ką pasako be žodžių, vien žvilgsniu.
– Kaip jums atrodo, apie ką yra šis spektaklis?
– Ieva: Man jis apie mane, bet kiekvienam mačiusiam atrodo, kad apie jį. Tai turbūt reiškia, kad apie visus žmones.
– Jekaterina: Spektaklis labai subtiliai, bet tiksliai pasakoja, kokie būna santykiai tarp vyrų ir moterų. Visos 5 poros labai skirtingos tiek proporcijomis, tiek vidumi. Nors ne visi moka, bet visi nori mylėti. Aš pati iš jo pasimokiau, kaip nereikia elgtis. Manau, tai geriausias Anželikos spektaklis. Jis tikras ir gyvas, kaskart vis kitoks.
– Kristina: Tai yra spektaklis apie kiekvieną iš mūsų. Jame pasakojama, kaip išsaugoti individualybę, kaip pasiekti harmoniją. Ir kaip neįsiklausymas vienas į kitą, nesusikalbėjimas gali viską sunaikinti...
– Rūta: Apie meilę – jos pradžią, vyksmą ir pabaigą. Apie mažas klaidas, kurios laikui bėgant tampa esminėmis.
– Margarita: Apie vyrų ir moterų santykius nuo pradžios iki galo Anželikos akimis. Manau, kad spektaklyje pavaizduotos visos situacijos, kokios tik gali būti tarp vyrų ir moterų.
– Koks šiame spektaklyje jūsų personažas, kokia tai moteris?
– Ieva: Moteris, kurios tikėjimas stiprus ir atviras kaip vaiko.
– Rūta: Naivoka, jautri, romantiška. Turbūt kažkiek panaši į mane...
– Kristina: Aistringa, žavi, mylinti moteris, žinanti, ko nori iš gyvenimo. Valdinga ir stipri. Tačiau retas prisipažįsta, kas slepiasi už tos stiprybės...
– Margarita: Mano moteris čia yra tikra „kaimo bobelė iš pieno ir kraujo“... (juokiasi). Pradžioje – primityvi, vaikiška, vėliau tampanti savo vertę žinančia moterimi, kuri “varto” partnerį kaip tik nori – tai joja ant jo, tai jis ją nešioja. Vėliau ji supanašėja su kitomis moterimis – buitis jas suvienodina...
– Jekaterina: Daug kam atrodo, kad spektaklyje šoku save. Tai yra išdidi, valdinga, pasitinti savimi karjeros moteris. Vyrą tai atstumianti, tai norinti susigražinti, o labiausiai pradedanti jį vertinti jo netekus. Bet ir ji, kaip ir aš, nori mylėti ir keistis dėl meilės.
– Jūsų nuomone, nejau vyrai ir moterys iš tiesų tokie iš prigimties skirtingi?
– Ieva: Tikrai taip, būtent todėl ir žavūs vieni kitiems.
– Kristina: Esame skirtingi, tačiau mums skirta gyventi kartu.
– Margarita: Po šio spektaklio pati pradėjau labiau stebėti vyrus ir moteris, net ir gatvėje einančius. Man jie tikrai atrodo labai skirtingi, kaip iš atskirų planetų.
– Rūta: Mes skirtingi, bet tai intriguoja. Juk dviejų žmonių ryšys ypatingas tuo, kad, būdami visiškai skirtingi, išmokstame atrasti bendrus sprendimus bei kompromisus.
– Jekaterina: Anželika yra pasakiusi: „Jei vyras ir moteris sutampa ir jaučia harmoniją, įvyksta stebuklas“. Aš tuo stebuklu tikiu.
