Pasak meno ekspertų, nežinomosios paveikslas išsiskiria detaliu akademiniu piešiniu, gyva veido išraiška, santūriu koloritu, jautriai nutapytomis detalėmis. Dailininkas meistriškai perteikia ne tik panašumą, bet ir vidinę psichologinę portretuojamosios būseną.
Paaiškėjo, kad tai – Europą išmaišiusio neramios sielos dailininko Napoleono Ylakevičiaus darbas, kurį dėl ypač kruopščių potėpių galima prilyginti nebent Pranciškaus Smuglevičiaus kūriniams. Vis dėlto 1852 m. drobėje vaizduojamos moters tapatybė – kaip ir paties N.Ylakevičiaus asmenybė – itin mįslinga.
Nuo kalėjimo iki karalienės rūmų
Nors tapytojas, dailininkas dekoruotojas N.Ylakevičius (1811–1861 m.) gimė ir paskutines gyvenimo dienas praleido Vilniuje, jo gyvenimo kelias vingiavo po visą Europą. Nuo 1830 m. Vilniaus universitete studijavo dailę pas Joną Rustemą, dalyvavo 1831 m. sukilime, jį numalšinus emigravo į Prancūziją. Studijas tęsė Paryžiuje, nuo 1836 m. – Ispanijoje, Saragosoje. Keliaujant į Madridą, buvo sulaikytas Katalonijos sukilėlių, įkalintas ir pasmerktas sušaudyti, tačiau, generolui R.Cabrerai užtarus, mirties bausmės išvengė. Būdamas nelaisvėje, tapė tiek generolo, tiek jo giminės ir štabo narių portretus.
Grįžęs į Prancūziją N.Ylakevičius kūrė dekoracijas Bordo teatrui, bažnyčioms ir rūmams. Gyveno bei dirbo Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Anglijoje. Londone dalyvavo radikaliai nusiteikusių politinių lenkų emigrantų veikloje, karalienės Viktorijos užsakymu tapė paveikslus jos galerijai, piešė albumams. 1857 m. grįžo į Vilnių, kur iki gyvenimo pabaigos buvo sekamas caro policijos.
Draudžiama išvežti iš šalies
Nuo 1830 m. Vilniaus universitete studijavo dailę pas Joną Rustemą, dalyvavo 1831 m. sukilime, jį numalšinus emigravo į Prancūziją.
„N.Ylakevičiaus darbas į aukcioną pateko tarsi lenkų autoriaus kūrinys, tačiau išvydę autoriaus parašą išsiaiškinome, kad paveikslas į Lietuvą atkeliavo iš Prancūzijos. Šis kūrinys įdomus ne tik meniniu požiūriu, bet ir kaip istorinis, kultūros artefaktas. Tai – naujai atrastas darbas iš negausaus, po Europą išsklaidyto N.Ylakavičiaus kūrybinio palikimo“, – sakė Algirdas Petraitis, „Ars Via“ aukciono vadovas.
A. Petraičio teigimu, drobė aukcione bus eksponuojama tik dvi su puse dienos: po to ji gali patekti privataus asmens arba muziejaus nuosavybėn; jei nebus parduota – sugrįš savininkui. Šį paveikslą Kultūros paveldo departamentas draudžia išvežti iš Lietuvos kaip turintį labai didelę kultūrinę ir meninę vertę. Pradinė paveikslo kaina – 23 tūkst. eurų.
Dėmesys Lietuvos šimtmečiui
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čio proga aukcione didžiausias dėmesys bus skiriamas su šalies istorija susijusioms vertybėms: bus pristatyta daugiau nei 160 kūrinių pozicijų (lotų). Tarp jų – nematyto rakurso nuotrauka iš 1917 m. rugsėjo mėn. Vilniaus konferencijos.
Šį paveikslą Kultūros paveldo departamentas draudžia išvežti iš Lietuvos kaip turintį labai didelę kultūrinę ir meninę vertę.
1917 m. rugsėjo 22–25 d. sostinėje posėdžiavę įvairių šalies vietovių bei luomų atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma. Buvo išrinkta Lietuvos Taryba, kuri praėjus pusmečiui – 1918 m. vasario 16 d. – pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.
„Vilniaus konferencijos nuotrauka – neeilinis Lietuvos istorijos artefaktas, liudijantis pirmuosius mūsų šalies žingsnius link nepriklausomybės. Ji turėtų ypač dominti muziejus, istorikus“, – neabejojo A. Petraitis. Pradinė šios nuotraukos kaina – 1400 Eur.
Pristatoma kūrinių įvairovė
Aukcione taip pat bus galima išvysti nuo tradicinio meno – tapybos, grafikos darbų – iki senųjų knygų, rankraščių, stiklo bei sidabro dirbinių. Kūriniai suskirstyti į septynias temas: „Lietuvos dailė iki 1900 m.“, „Istorinė grafika ir plakatai“, „Senosios knygos“ ir kt.; šiuolaikinės grafikos bei tapybos tendencijas atskleidžia VDA auklėtinių kūryba.
Trečiasis meno ir kolekcinių vertybių aukcionas „Ars Via“ vyks š.m. gruodžio mėn. 7 d., ketvirtadienį, Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius).
