Antroji Tarptautinio menų festivalio Trans/misijos diena prasidėjo rudeniškai romantišku plaukimu Galvės ežere. Susirinkusieji laive „Galvė“ jaukiai susėdę nekantriai laukė muzikinės dovanos. Laive savo šiltus poetinius tekstus ir iki sielos gelmių jautrią muziką dovanojo Mindaugas Briedis su grupe.
Muzikinės kompozicijos buvo susietos su fotomenininko R.Požerskio paroda „Devynios šventyklos Nevados dykumoje“, kurią po puikios muzikinės kelionės lankytojai jau galėjo apžiūrėti Užutrakio dvaro sodyboje.
Atvykusiems į Užutrakio dvaro sodybą fotomenininkas parodos ir filmo pristatymo metu papasakojo apie jau daugiau nei dešimtmetį lankomą festivalį „Degantis žmogus“ Nevadoje, kuriame jis kartu su dukra fotografuoja žmones ir objektus.
Parodoje eksponuojamos devynių šventyklų fotografijos. 2008 metų šventyklą užfiksavo duktė Monika Požerskytė. Vėlesniais metais, fotografuodamas šventyklas, autorius teigia, patyręs dvasinį katarsį.
Šventyklos (angl. Templ) yra unikalūs meno kūriniai ir tapo festivalio „Degantis žmogus“ siela. Šventyklas kiekvienais metais, kartu su savo padėjėjų grupe, sukuria architektas iš Kalifornijos David Best. Šventykla visada pastatoma iš panaudotų medžiagų, statybinių atliekų ir paskutinę festivalio dieną sudeginama. Šis architektūrinis kūrinys perdirba ne tik materialias atliekas, bet ir žmonių sielas.
Po šios jausmingos popietės, dalyviai išėjo susimąstę ir pasinėrę į savo sielų gelmes. Popietės turinys tikrai privertė susimąstyti ir apgalvoti savo vidinius išgyvenimus, savo gyvenimo prasmės klodus.
Spektaklis apie mus
Vienu laukiamiausių festivalio pasirodymų buvo Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“.
Bertoldo Brechto pjesė – tai trumpa groteskiška istorija, kurioje absoliučiai viskas yra perkrauta, sugadinta ir sugriauta: tiek baldai, tiek žmonės, tiek jų santykiai. Ir viso to atomazga įvyksta vestuvių puotos metu. Režisierius spektaklyje įterpia lietuvišką specifiką, kuri mus tarsi pastato prieš veidrodį ir parodo mus bei supantį pasaulį, iš kurio galime juoktis, ar ant kurio galime pykti. Spektaklyje kalbama ne tik apie dviveidišką moralę ir skaistybę, bet ir apie papročių suirimą, absurdišką deformaciją to, kas kadaise buvo labiausiai sakralūs dalykai žmogaus egzistencijoje: vestuvės, laidotuvės, kosmogoninio ciklo pajautos ir šventimo tradicijos.
Kaip teigia pats režisierius Oskaras Koršunovas, spektaklis itin atviras, jame daug improvizacijos. Į jį vis įtraukiamos naujausios visuomeninės ir politinės aktualijos, todėl jis nuolat kinta. Spektaklis atviras žiūrovui. Taigi, jis niekada nesikartoja ir kiekvieną kartą būna vis kitoks. Tad jei jums patiks ši dionisija su lietuviška balta mišraine, galite drąsiai eiti vėl ir vėl.
Vengriškas ugnies, muzikos ir skonių vakaras
Entuziastingi „TRANS/MISIJŲ“ gerbėjai antrąją festivalio dieną užbaigė stebėdami Ugnies ir šokio studijos „Čiutyta“ pasirodymą bei klausydami Viktor Toth solo koncerto, įvykusio restorane „Pilialaukis“. Taip pat svečiai buvo vaišinami vengriškos virtuvės patiekalais.
Unikalu, kad Tarptautinio menų festivalio Trans/misijos dalyviai gali iš arčiau prisiliesti prie įvairaus žanro meno. Šie dalykai neabejotinai yra viso meninio pasaulio ir ypač šio festivalio varančiaja jėga, be kurios tokio meno ir tokių įvykių tiesiog nebūtų.
Kokie renginiai dar laukia festivalio „TRANS/MISIJOS“ programoje rasite socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Trans/misijos“, interneto svetainėse www.trakurumai.lt ir www.transmijos.lt.
